Schema gyvuoja nuo 2001 metų
Šiaulių miesto savivaldybė gavo UAB „Lidl“ prašymą keisti miesto bendrojo didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemą. Būdama viena iš keitimo iniciatorių, bendrovė įsipareigoja finansuoti projektavimo darbus. Dėl to bus keičiama bendrojo plano sudėtinė dalis.
Prašyme teigiama, jog „Lidl“ Šiaulių mieste planuoja pastatyti „neriboto asortimento maisto prekių parduotuves, padidinti konkurencinę aplinką bei išplėti vartotojų pasirinkimo galimybes gyventojams“.
Schema galiojo nuo 2001 metų.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė aiškina, jog esminiai pakeitimai susiję su galimu prekybinių zonų, kurios buvo apibrėžtos schemoje, kaip potencialiai tinkamos komercinei plėtrai, peržiūra ir papildymu naujomis.
Tai daroma atsižvelgiant į pasikeitusius rinkos poreikius bei naujų prekybos tinklų noru ateiti į rinką.
„Taškus“ keis į zonas
Senoji taškinė schema vadinama ydinga, ją norima keisti zonine. Taškinė schema apima esamų ir jau suprojektuotų prekybos centrų grafinį pavaizdavimą žemėlapyje taškais su tų taškų galimomis įtakos zonomis, sudarančiomis 500 metrų spindulį.
Manoma, kad gyventojų poreikiams užtikrinti yra būtinas ne retesnis, kaip toks prekybos centrų tankis.
„Šis būdas galimai iškreipia konkurencines sąlygas, nes į „taško“ zoną nebegalėtų ateiti kitas prekybos tinklas su savo antru tašku, nes jo paprasčiausiai nebus schemoje“, – schemą komentavo R. Budrytė.
Planuojant naujuoju zonų principu išlaikomas tas pats tankis (ne mažesnis), tačiau neribojamas komercinių objektų kiekis zonoje.
R. Budrytė pažymi, kad taškiniu principu yra sužymėti ir polifunkciniai, ir specializuoti tinklai, o jų specifika skiriasi.
„Rinkos nereikėtų riboti iš principo, tačiau būtina apsaugoti centrinę miesto dalį nuo tokių darinių, kaip prekybos centrai. Jie numarina smulkųjį verslą ir miesto centrą. Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad šioje vietoje savivaldos įsikišimas yra būtinas siekiant išsaugoti senamiesčių bei centrinių miesto dalių dvasią“, – akcentavo skyriaus vedėja.
Konkurentams nepatiks?
Minima, jog priėmus sprendimą keisti schemą, galimos pasekmės – konkurentų nepasitenkinimas.
Dabartiniai įstatymai įtvirtina, kad prekybos centru pagal normatyvus yra laikoma 1000 kv. m dydžio kvartalinė maisto prekių parduotuvė.
Anot R. Budrytės, visi norminiai aktai buvo sukurti vėliau, t. y. po to, kai Lietuvoje buvo pastatytos pirmųjų prekybos tinklų parduotuvės, kurios daugeliu atveju bendru plotu yra žymiai didesnės.
„Gyvenimas ne kartą parodė, kad konkurencija ne visada vykdoma skaidriai, ieškoma įvairių būdų, tarp jų ir keičiant įstatymus per lobizmą – kaip užkirsti kelią konkurentų įsikūrimui greta, užuot stengusis konkuruoti prekių kokybe, kaina ir pasirinkimu“, – komentavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja.
Nepaisys tik vienų interesų
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Vingro, nepaisant vieno verslo subjekto iniciatyvos, planą peržiūrėti racionalu.
Jo teigimu, perplanavimo procesas bus viešas, todėl neabejotinai į planavimo procesą įsikiš jau veikiantys prekybos tinklai, visuomenė, architektų bendruomenė.
„Iš plano korekcijos tikimės konkurencinės diskusijos ir požiūrio“, – sakė V. Vingras.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas pabrėžė – vieno tinklo norai nebus pildomi.
„Miestas – ne vien didieji prekybos centrai. Yra kitų erdvių, pėsčiųjų bulvaras. Viską sutelkę į prekybos paslaugas ir pramogas paliekame tuščias teritorijas“, – teigė V. Vingras.
Plėtros planų nekomentuoja
UAB „Lidl“ komunikacijos atstovės Dainos Balčiūnienės teigimu, Šiauliuose ketinama statyti maisto ir kasdienio vartojimo prekių parduotuvę su maždaug 1,2 tūkst. kv. m prekybos sale. Joje nebus prekybos centrams būdingų pramogų ir prekybos vietų.
Pažymima, kad tai viena iš kelių skirtinguose Lietuvos miestuose šiuo metu projektuojamų parduotuvių.
„Planuojame atidaryti bent kelias parduotuves ir logistikos centrą vienu metu, todėl tinklo atidarymo data dar neskelbiama“, – komentavo Daina Balčiūnienė. Ji nepatikslino, kurioje vietoje numatyta statyti naująjį prekybos centrą.
„Sklypas turi būti gerai matomas, lengvai privažiuojamas ar pasiekiamas pėsčiomis“, – sakė „Lidl“ atstovė.
Vokietijos „Schwarz“ įmonių grupė, kuriai priklauso „Lidl“ parduotuvės, yra viena iš mažmeninės prekybos maisto produktais lyderių Europoje. Ji valdo apie 10 tūkstančių parduotuvių tinklą.
Plėtrą į Baltijos šalis „Lidl“ pradėjo 2002-aisiais. Nuo 2004 metų buvo aktyviai supirkinėjami sklypai ir pastatai, tinkami parduotuvėms įrengti.
Konkurencija yra
Prekybos tinklas „Norfa“ Šiauliuose turi 7 parduotuves, po vieną rajone – Kuršėnuose ir Gruzdžiuose. Planuojamas naujos parduotuvės atidarymas Gumbinės gatvėje.
„Konkurencija labai didelė, nes Šiauliai pirmauja pagal prekybos plotą vienam gyventojui. Gyventojų pajamos ženkliai nedidėja, o emigracija didėja“, – komentavo UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Pasak jo, nesimato, kad „Lidl“ labai energingai eitų į Lietuvą – daugiau kalbų nei darbų. D. Ryliškio teigimu, šiam prekybos tinklui į Šiaulius įsilieti bus sunku, nes rinka persotinta.
„Tikime, kad Šiauliuose dar yra potencialo plėstis, todėl atidarome naujas parduotuves ir rekonstruojame jau esamas. Pirkėjų stygiaus nejaučiame“, – patikino „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Šiauliuose 11 prekybos centrų turintis „Iki“ prekybos tinklas šiemet čia atidarė vieną naują parduotuvę ir keturias rekonstravo. Į šias parduotuves bendrovė investavo 9 milijonus litų.
Plėstis galimybių mato
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė neabejoja – plėstis galimybių Šiaulių mieste dar tikrai yra.
„Maxima“ šiais metais orientavosi ne į tinklo kiekybinę plėtrą (nekėlėme sau tikslo atidaryti kuo daugiau naujų parduotuvių), bet į kokybinį tinklo atsinaujinimą ir klientų poreikių patenkinimą. Šios strategijos laikysimės ir kitąmet“, – sakė įmonės atstovė.
Šiemet bendrovė iš esmės renovavo tris parduotuves Lietuvoje. Dar tris ketinama renovuoti iki šių metų pabaigos.
Pasak R. Saulytės, į Lietuvos rinką žengiant „Lidl“ prekybos tinklui, jam turint planų ir Šiaulių mieste, „Maxima“ jėgas ir toliau sutelks konkurencingumui išlaikyti.
Simona PUŽAITĖ
