Į ką mums baksnoja tarptautiniai reitingai? - klausia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Trys Lietuvos reitingą ekonominės laisvės indekse žemyn tempiantys kriterijai yra nuosavybės teisių apsauga (įvertinta 50 balų iš 100), korupcijos lygis (48/100) ir darbo rinkos reguliavimas (57,6/100). Kitos septynios kategorijos išsidėsčiusios tarp 68,3 ir 86 balų iš 100.
14 kartą sudaromame ekonominės laisvės indekse apžvelgiamos 10 ekonominės laisvės kategorijų. Tai verslo laisvė (vertinama, ar sunku įsteigti, ar uždaryti verslą, gauti reikalingus veiklos leidimus), užsienio prekybos politika, fiskalinė našta (vertinamas mokesčių dydis), valdžios dydis (vertinama, kiek gyventojams kainuoja valdžia), pinigų politika, investicijų laisvė ir apsauga, nuosavybės teisių apsauga, korupcijos lygis ir darbo rinkos reguliavimas.
Nuosavybės apsauga
Nuosavybės apsaugos kriterijus reiškia, ar įstatymais ir jų taikymu užtikrinamos nuosavybės teisės, kaip veikia teismų sistema, ar užtikrinamas sutarčių laikymasis, ar efektyvi intelektinės nuosavybės apsauga ir kokia yra nuosavybės nacionalizavimo grėsmė. Vertinant nuosavybės teisių apsaugą Lietuvoje teigiama, kad dėl prisijungimo prie ES šalyje paspartėjusi teismų reforma sustiprino teismų nepriklausomumą ir prisidėjo prie baudžiamųjų bylų greitesnio sprendimų priėmimo. Ekonominės laisvės indekso autoriai sako, kad investuotojai skundžiasi nesklandumais užtikrinant sutarčių laikymąsi. Taip pat raporte pabrėžiama, kad Lietuva išlieka piratinių skaitmeninių kūrinių |perkrovimo vieta.
Galima konstatuoti, kad net ir įstatymais užtikrinus nuosavybės apsaugą, per paskutiniuosius septynerius metus priėmus naujus Civilinį, Baudžiamąjį, Baudžiamojo ir Civilinio procesų bei Darbo kodeksus, t. y. reformavusi nacionalinę teisę, Lietuva nepadėjo nuosavybės apsaugos sistemai užtikrinančių pagrindų (bent jau šiais užsienio ekspertų vertinimais). Mažesnį už Lietuvą reitingą turi tik Rumunija ir Bulgarija, kaimynai latviai – 55, lenkai – 50, Estija įvertinta 90 balų iš 100. Beje, iki mūsų reitingo pozicijos (26) esančios ES valstybės (iš viso 10), išskyrus Belgiją (80 balų), turi po 90 balų. Reikia paminėti, kad nuosavybės apsaugos kriterijaus šiame indekse vertinimą sunkina tai, kad pagrindinis raportas apie Lietuvos vertinimą pateikia tik keletą sakinių, pagrindiniu nurodomas šaltinis Economist intelligence unit savo tyrimo viešai neskelbia.
Sunkus korupcijos reitingas
Korupcijos kriterijus remiasi Transparency International sudaromu korupcijos suvokimo indeksu, kuris Lietuvai tarp 163 pasaulio valstybių skiria 46 vietą. Ekonominės laisvės indeksas teigia, kad „kai verslą reguliuoja daugiau nei 50 valdžios institucijų, atsiranda daug galimybių korupcijai“. Visos 10 ES valstybių, užimančios aukštesnį reitingą bendrame indekso sąraše, turi aukštesnį ir laisvės nuo korupcijos indeksą.
Stabilus ir pasitenkinimo nekeliantis Lietuvos įvertinimas Transparency International reitinge signalizuoja, kad valstybė, kovodama su korupcija, susiduria su rimtais sunkumais. Motyvacijos sumažinti korupciją ir galimas proveržio laikas pasibaigęs – Lietuva įstojo į ES pasiekusi patenkinamą korupcijos lygį, todėl išorės spaudimas sumažėjęs. Antra, Lietuva sukūrė institucinę kovos su korupcija sistemą: yra kovos su korupcija strategija, veikia specializuota institucija (Specialiųjų tyrimų tarnyba), tačiau pasiekti korupcijos prevencijos ir pažeidimų atskleidimo kokybės bei efektyvumo nepavyko.
Tikslinga pabrėžti keletą korupcijos prevencijos išeities taškų: nuo realios korupcijos prevencijos tolstama, jeigu valstybės mastu ji formuluojama kaip grandiozinė užduotis, kuriai nuolat reikia žmonių ir lėšų, kuri turi svarbią, beveik nepasiekiamą, bet šventą misiją. Meškerės potencialiems korupcijos židiniams užmetamos tiek mažo kalibro Vyriausybės nutarimuose, numatančiuose naujus įpareigojimus verslui ar piliečiams (pavyzdžiui, 2007 metų Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis kosmetikos salonus turėti registracijos žurnalą ir jame registruoti visus klientus, kuriems buvo atliktas ilgalaikis makiažas), tiek dideliais suvaržymais ar net pažadais suvaržyti (pavyzdžiui, nuolatinės užuominos apie galimą prekybos centrų reglamentavimą arba „stumdymasis“ dėl alkoholio reklamos, skatina verslininkus ieškoti priemonių išvengti galimo reglamentavimo).
Vienintelė tvari ir ilgalaikė korupcijos prevencijos priemonė – pripažinti, kad neatskiriamas kiekvieno reguliavimo padarinys yra rizika, kad padidės korupcija, ir remiantis šia prielaida vertinti kiekvieną esamą ir būsimą įpareigojimą verslui ir piliečiui.
Žemas korupcijos ir nuosavybės apsaugos įvertinimas sufleruoja apie viešojo administravimo sistemos spragas.
Darbo santykių reguliavimo našta
Darbo santykių reguliavimo kriterijus apima keturis svarbiausius aspektus – minimaliosios mėnesio algos (MMA) reglamentavimą, darbo laiko lankstumą, priėmimo į darbą ir atleidimo galimybes bei finansines įdarbinimo ir atleidimo iš darbo sąnaudas. Ekonominės laisvės indeksas remiasi Pasaulio banko atliekamu Doing bussiness verslo sąlygų pasaulyje tyrimu ir vertinant darbo sąlygas naudojasi šio tyrimo duomenimis. Pasaulio bankas darbo santykių reglamentavimo reitinge 2008 metais Lietuvai skyrė tik 124 vietą.
Vertinant minimaliąją algą, skaičiuojamas minimaliosios nustatytos algos santykis su produktyvumu – kuo MMA didesnė už produktyvumą, tuo mažesnės galimybės įsidarbinti neproduktyviems darbuotojams. Tai pažymi ne tik šis tyrimas, bet ir Lietuvoje atliekami tyrimai. Darbo ir socialinių tyrimų institutas viena pagrindinių priemonių sunkiai įdarbinamų visuomenės grupių integracijai į darbo rinką siūlo joms mažinti minimaliąją mėnesio algą.
Finansinėmis įdarbinimo sąnaudomis faktiškai laikomos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos. Lietuvos rodiklis čia yra 31 proc. Pagal šį parametrą Lietuva prie pasaulio lyderių – tik 13 pasaulio valstybių lenkia Lietuvą pagal tai, kiek procentų darbuotojo algos sudaro finansinės įdarbinimo sąnaudos, paprasčiau tariant, papildomos sąnaudos socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Iš jų dvi komunistinės (Baltarusija ir Kinija), keturios turtingos Vakarų valstybės (Prancūzija, Švedija, Italija, Belgija) ir dviejose jų tų pačių pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu yra gerokai mažesnis (Ukrainoje 15 proc., Slovakijoje 19 proc.).
Darbo laiko reglamentavimu paskutiniuoju metu skundžiamasi ne tik Lietuvoje. Nors reformuotas Darbo kodeksas, darbo laiko reglamentavimas išliko griežtas ir nelankstus. Lietuvoje sunku praktiškai naudotis lanksčiomis darbo organizavimo formomis, viršvalandžiai leidžiami tik susitarus kolektyviai ir jais gali pasinaudoti tik maža dalis Lietuvos darbuotojų ir įmonių.
Reitinge tik vienas iš penkių kriterijų, kuriame klausiama, ar galima ilgesnė nei 5 dienų darbo savaitė, uždirba Lietuvai taškų. Į kitus keturis kontrolinius klausimus atsakymai neigiami: ar du mėnesius per metus darbo savaitė gali trukti iki 50 valandų, ar ribojamas naktinis darbas, ar ribojamas darbas savaitgaliais, ar mokamos kasmetinės atostogos darbuotojui trunka 21 dieną.
Netiesa, kad teigiamai atsakyti į šiuos klausimus gali tik valstybės, kurių darbo santykiai primena tamsius industrializacijos pradžios gamyklų laikus. Pavyzdžiui, Danija, Airija, Didžioji Britanija, Kanada neriboja naktinio darbo laiko. Tyrimo duomenimis, Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių, kurioje darbo savaitė du mėnesius per metus negali trukti iki 50 valandų. Lietuvos darbo kodekse numatyta, kad darbo savaitė negali būti ilgesnė nei 40 valandų, su viršvalandžiais – 48 darbo valandos. Tačiau viršvalandinis darbas paprastai draudžiamas (išskyrus įstatymų numatytas išimtis ir tuomet, jei taip susitariama kolektyvinėse sutartyse).
Verta pasistiebti
Įvairūs verslo aplinką ir korupciją vertinantys indeksai ir apžvalgos veikia kaip susisiekiantys indai – vieni naudojasi kitų duomenis, todėl, nusitaikius pagerinti svarbiausių kriterijų reitingą, galima paveikti keleto reitingų duomenis. Pasaulio banko Doing bussiness duomenys naudojami Wall Street Journal ir Heritage ekonominės laisvės indeksui, Transparency International korupcijos suvokimo indeksas naudojamas ekonominės laisvės indekso korupcijos kriterijui, o pats Transparency International korupcijos suvokimo indeksas yra išvestinis indikatorius, kuris remiasi kitais tyrimais Bertelsmano fondo Transformation Index, Freedom House atliekamu Nations in transit tyrimu, Pasaulio ekonomikos forumo Competiveness indeksu.
Gerinti gyvenimo ir verslo sąlygas Lietuvoje būtina ne dėl indeksų reitingo. Tačiau šiandien pasauliniai reitingai sufleruoja, ko reikėtų imtis, kad Lietuvos žmonėms taptų paprasčiau gyventi. Pokyčiams į gera palankios visos situacijos – valstybei su mažais reitingais lengva pakilti, nes yra kur kilti. Tarkim, Gruzija ir Makedonija laikomos paskutiniųjų metų reformų čempionėmis. Valstybei, kurios reitingas aukštas, „lengva“ pakilti, nes yra visos institucijos ir suvokimas, ką ir kodėl reikia pagerinti. Pavyzdžiui, ir taip „geros“ Kanada, Šveicarija ir Danija 2007 metais iš esmės pagerino savo vietą reitinge.
