Hidrometeorologai neturi jokių gerų žinių daržininkams bei sodininkams. Gegužės pabaigoje prapliupę lietūs nesibaigia iki šiol. Jei taip tęsis ir toliau, gerą derlių šiemet regėsime tik sapnuose.
Drėgmės - per daug
Nors, pasak hidrometeorologų, birželio pradžia buvo 1-2 laipsniais šiltesnė nei įprastai, šalį skalbė gausūs lietūs. Elektrėnų stebėjimų stotis užfiksavo rekordinius, katastrofinius kritulius - per 8 valandas čia iškrito net 84 mm lietaus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos agrometeorologė Ramutė Janavičienė patvirtino, kad Lietuvos dirvos jau baigia permirkti.
“Dirvožemio drėgnumas per didelis didžiojoje šalies dalyje, - kalbėjo ji. - Drėgmę matuojame trijuose dirvos gyliuose, ir visur tas pats. Visur permirkę. Ko norėti, jei nuo birželio pradžios, o kai kur ir nuo gegužės pabaigos, beveik kasdien lyja, ir dar gausiai. O drėgmės perteklius augalams tikrai ne į sveikatą."
Kai tiek lietaus, ir oras labai drėgnas. Todėl nėra sąlygų dirvai pradžiūti. Mirksta pasėliai, skęsta daržai. Ypač kur dirvožemis - molingas, sunkesnis.
Augalus puola ligos
Tokių drėgnų metų kaip šie Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas docentas Viktoras Pranckietis neatsimena. Nebent 1993-ieji buvo panašūs.
“Bloga padėtis, - trumpai sodų situaciją apibūdino jis. - Žemėje per daug vandens, dėl to augalų šaknims trūksta oro. Gelsta žolė ir augalų lapai, byra spygliai, jei žemė sunkesnė, augalai gali net žūti."
Šlapią žemę būtina nuolat sujudinti, papurenti, kad į ją patektų daugiau oro. Susikaupusį vandenį nuleisti, kad neužsistovėtų.
Kita, anot docento, drėgmės lydima bėda - augalus puolančios ligos. “Augalus ėda miltligė, rūdys, rauplės, - tęsė jis. - Šiemet labai anksti ant kriaušių pastebėjau oranžines dėmes. Tai kriaušių rūdys."
Ligų plitimą esą pristabdo trąšos, bet augalus reikėjo tręšti anksčiau. “Dabar tik medžius galima tręšti, - įspėjo docentas. - Ir tai - tik azotinėmis trąšomis. Ne birias trąšas barstyti, o ištirpintas vandenyje."
Turintieji šiltnamius turėtų nepamiršti jų kuo geriau išvėdinti. To reikia, kad augalai maru nesusirgtų.
“Būtų gerai, jei šiltnamyje pavyktų išlaikyti pastovią, maždaug 22 laipsnių temperatūrą, - kalbėjo specialistas. - Jokiu būdu neleiskime, kad ant plėvelės susidaręs rasos kondensatas lašėtų ant augalų. Ventiliuosime - to nebus."
Įspėjęs, kad į pomidorus, agurkus ir svogūnus kėsinasi pavojingoji miltligė, V.Pranckietis patarė nuolat ravėti piktžoles, nes jos dar sulaiko drėgmę.
“Ir braškėms per didelė drėgmė labai kenkia, - priminė jis. - Padeda po krūmeliais pribarstytos stambios pjuvenos ar skiedros. Nesieks nokstančios braškės drėgno dirvožemio, kuriame gausu ligų sukėlėjų, bus geresnis uogų derlius. Nors šiemet didelio tikėtis neverta. Nepalankūs orai."
Derlius jau pasmerktas
Šiemet soduose kaip niekada gausu kenkėjų. Amarus naikina tabako dulkių nuoviras, bet jis, anot docento, labai dvokia. Yra specialių preparatų. “O jei, pavyzdžiui, ant trešnių ūglių pastebėjote amarų, geriausia jų viršūnes nukirpti kartu su kenkėjais, ir jie, negavę džiūvančio augalo sulčių, žus", - patarimus dalijo jis.
Dėl drėgmės pertekliaus šiųmetis sodų ir daržų derlius bus skurdesnis. Be to, obuoliai, kriaušės bus rauplėtesni, agrastai - aptraukti pelėsiu, supus dalis bulvių, maras sunaikins dalį pomidorų derliaus.
Tačiau dar ne viskas prarasta. Jei vasaros viduryje ir pabaigoje gamta susimylės - pasitaisys orai, bus šilta ir sausiau, iš sodų ir daržų negrįšime tuščiomis. Tad telieka žvalgytis į dangų ir tikėtis jo malonės.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
