„Foreign Policy“ pristato unikalų 2010 metų pasaulinį idėjų paveikslą ir asmenis, iškėlusius šias idėjas.
1. Warrenas Buffetas ir Billas Gatesas
Už tai, kad pakilo, kai visos pasaulio valstybės nusilpo.
Ką jūs darytumėte su visai savo pinigais, jei būtumėte vienas iš 1011 pasaulio milijardierių? Žinomas investuotojas Warrenas Buffetas ir „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas turėjo idėja: atiduoti bent pusę iš jų.
Šiemet jiedu nusprendė įtikinti turtingiausius Silicio slėnio milijardierius, kad šie paaukotų pusę savo turimo turto. Šios labdaringos akcijos metu yra tikimasi surinkti apie 600 mlrd. JAV dolerių ir paaukoti tiems, kuriems jų tikrai reikia. Iki šiol yra pasirašę 40 milijardierių.
2. Dominique'as Strauss-Kahnas ir Robertas Zoellickas
Už tvirtą įžvalgą krizės metu.
Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio Bankas yra pasauliniai gaisrininkai. Jų vadovai atliko labai gerą darbą aiškindami, kaip ateityje galima būtų išvengti tokių pasaulinių sukrėtimų.
TVF vadovas Dominique'as Strauss-Kahnas sugebėjo užbėgti Graikijos, Vengrijos, Pakistano ir Ukrainos nemokumui už akių nesukeldamas didesnio pasipriešinimo. Jis taip pat įtikino Vokietiją įsitraukti į Graikijos krizės sprendimą ir vėliau siekė išvengti pasaulinio valiutų karo.
Būdamas Pasaulio Banko vadovu Robertas Zoellickas prisidėjo prie gamtinių stichijų padarinių likvidavimo tiek nuo potvynių nukentėjusiame Pakistane, tiek žemės drebėjimus patyrusiame Haityje. Jo organizacija veikė kovodama su pasauline klimato kaita ir siekė demokratizuoti internetines technologijas.
3. Obama
Už tai, kad net ir kritikuojamas sudarinėjo veiksmų planą.
Jo planai pažaboti emigraciją ar sukurti naują būdą, kaip JAV gyventojai turėtų vartoti energiją niekada nebuvo įgyvendinti. Jis taip pat negali pasigirti pasiekta taika Vidurio Rytuose ar atlaikyti respublikonų antpuolių dėl to, ką jie vadina europietiškojo socializmo atsiradimu.
B. Obama tikriausiai vis dar išlieka populiariausiu pasaulio vadovu ir jis pamažu kuria naują JAV lyderystės tipą. Daugeliu atveju jis yra realistiškiausias iš paskutinių JAV prezidentų, siekiantis sutelkti savo dėmesį ties svarbiausių problemų sprendimu: nuo Afganistano iki klimato kaitos. Pasaulis dar jam padėkos už tai.
4. Zhou Xiaochuanas
Už tai, kad laiko pasaulio ekonomikos likimą savo rankose.
Šiais metais Kinijos liaudies banko vadovas Zhou Xiaochuanas nenustojo spausti Vašingtono dėl to, kad jų laikas diktuoti pasaulinę ekonominę tvarką jau yra pasibaigęs. Rugpjūčio mėnesį Kinija aplenkė Japoniją ir tapo antra pasaulio ekonomika, o ekonomistai pradeda svarstyti kiek dar laiko praeis, kol ji aplenks ir JAV.
5. Benas Bernanke'as
Už tai, kad, nepaisant visko, jam priklauso JAV ekonomika.
Praeitais metais jis buvo šio sąrašo viršūnėje ir nė nenumanė, kad šie metai bus sudėtingesni nei praėjusieji. Šiemet Federalinis Rezervų Bankas sugebėjo surinkti 2,3 trln. JAV dolerių, iš kurių dešimtys milijonų buvo skirta biudžeto deficito mažinimui.
Netrukus po to, kai šalyje rinkimus laimėjo respublikonai, B. Bernanke'as pareiškė, kad Federalinio Rezervų Bankas į šalies ekonominę sistemą paleis papildomus 600 mlrd. JAV dolerių, kurie turėtų sumažinti išpirkos kainas ir nedarbo lygį.
6. Celso Amorimas
Už tai, kad pavertė Braziliją pasauliniu veikėju.
Baigdamas savo antrąją kadenciją Brazilijos užsienio reikalų ministras Celso Amorimas gali pasigirti padaręs viską, kad jo šalis taptų tarptautine galia. Tai buvo padaryta ne senamadiškai prieštaraujant JAV, nei bandant jai pataikauti.
C. Amorimas kritikavo išsivysčiusias valstybes veidmainiavimu ir skatino besivystančias valstybes pačioms vadovauti kovai su klimato kaita. Kartu su Turkijos užsienio reikalų ministru Ahmetu Davutoglu jis pasirašė trišalį susitarimą su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos.
7. Ahmetas Davutoglu
Už tai, kad buvo Turkijos naujo pabudimo smegenys.
Turkijos užsienio reikalų ministro Ahmeto Davutoglu teigimu, Turkija turi pasinaudoti savo geografine padėtimi ir sekuliarios musulmoniškos demokratijos identitetu, kad nutiestų tiltus tarp Europos, Kaukazo ir Vidurio Rytų. Jo diplomatai siekė nuraminti kaprizingas Irano politines grupuotes ir planuoja nutiesti vamzdynus, kurie sujungtų naftos telkinius Kaukaze ir Vidurio Rytuose su Europa.
Artimi Turkijos santykiai su Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu kelia nerimą, kad šalis gali nusisukti nuo Vakarų, kuomet ilgai laukta narystė Europos Sąjungoje vis dar nejuda iš vietos.
8. Davidas Petraeusas
Už tai, kad priėmė pažeminimą siekdamas išsaugoti karą.
Visas pasaulis sulaikęs kvapą laukia, ar JAV generolo D. Petraeuso civilinės apsaugos strategija, leidusi Jungtinėms Valstijoms pasiekti santykinai ramią karo pabaigą Irake, gali veikti ir Afganistane.
D. Petraeusas pasinaudojo savo naująja pozicija ir reikšmingumu, kad įgautų įtaką tiek Vašingtone, tiek Kabule. Jis pateikė naujas taisykles, kuomet JAV kariai gali naudoti jėgą ir, manoma, kad jam pavyko atkalbėti Floridos pastorių nuo Korano deginimo, kas sukeltų didelį pavojų JAV kariams. D. Petrauesui taip pat pavyko įtikinti Afganistano prezidentą Hamidą Karzai sutikti sukurti vietines anti-Talibano Afganistano policijos pajėgas.
9. Robertas Gatesas
Už tai, kad transformavo JAV karines pajėgas 21-ajam amžiui.
JAV sudaro 44 proc. visų pasaulio karinių išlaidų, o susiduriant su ekonomikos griežtinimo priemonėmis, JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso planai transformuoti šalies karines pajėgas yra ne tik didelė idėja, tai yra neatidėliotina būtinybė.
10. Angela Merkel
Už tai, kad vedė Europą per ekonomikos nuosmukį su vokišku ryžtu.
Kuomet Graikija šiemet paskelbė, kad jai prireiks pagalbos apmokėti sąskaitas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel nebuvo linkusi siekti pinigų iš savo kišenės. Jos tvirtumas yra sumaišytas su pragmatizmu: galiausiai, ji pripažino, kad finansinė parama prasiskolinusioms Europos valstybėms yra būtina, tačiau užtikrino, kad milijardinė parama bus vykdoma pagal Vokietijos principus.
Tokią pačią prieigą A. Merkel naudojo ir šalies viduje. Po to, kai 2008 ir 2009 metais ji pripažino, kad šaliai reikia imtis stimuliuojančių priemonių, šiemet ji reikalavo labiau subalansuoti šalies biudžetą. Taigi, Vokietija šiemet galėjo pasigirti rekordiniais ekonomikos augimo rodikliais antrajame ketvirtyje, o šalies nedarbo lygis yra žemiausiais nuo 1992 metų.
Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukti: ekonomistas Nourielis Roubini už tai, kad dabartinėje krizėje įžvelgė artėjančios krizės šaknis; filantropas George'as Sorosas už tai, kad svarbiausia ne tai, ką tu darai, o tai, kam tai duodi; „Amazon“ ir „Apple“ vadovai Jeffas Bezosas ir Steve'as Jobsas už tai, kad iš naujo atrado skaitymą; „Google“ įkūrėjai Sergejus Brinas ir Larry Page'as už tai, kad atsilaikė prieš Kinijos bauginimus; Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde už Prancūzijos biudžeto sudrausminimą bei ekonomistai Paulas Krugmanas ir Raghuramas Rajanas už tai, kad sukėlė diskusiją apie pasaulinį finansinį krachą.
