VL žurnalistė Nijolė Petrošiūtė
Šiaulių priemiestyje savo verslą išugdęs Rimantas Peliakas nesiskundžia užsakymų stoka. Jo kalvystės darbų galima pamatyti bet kuriame šalies kampelyje. Jie puošia žmonių sodybas, viešojo sektoriaus objektus, namų interjerą.
Savo namų kieme
Kalvystės amato R.Peliakas ėmėsi tada, kai viena po kitos ėmė užsidarinėti didžiosios Šiaulių įmonės, net televizorių ar dviračių gamyklos. Inžinieriumi dirbęs vyras suprato, kad būtina imtis verslo. O kas gali būti atspariau, tvirčiau už metalą? Kadangi didelių pinigų, būtinų rimto verslo pradžiai, sukrovęs nebuvo, nutarė verslą pradėti kieme. Ir geografinė padėtis tam buvo palanki: paskutinis namas Mūšos gatvelėje.
Tai, kad metalo apdirbimo cechas įkurtas savame kieme, turi ir privalumų, ir trūkumų: lengviau kontroliuoti gamybą, viskas yra po ranka, bet, kita vertus, tenka aukoti dalį privačios erdvės, juolab kad kiemas nedidelis. Be to, geležį kalti – ne tešlą minkyti, tad garsas irgi kažkiek trikdo. „Dabar taip nebesielgčiau. Manau, galėjau anuomet nusipirkti gamybines patalpas, kurių pasirinkimas tada buvo gana didelis. Jos nebūtų brangiau kainavusios, nei man teko tam savame kieme išleisti. Bet nesitikėjau, kad verslas tiek išaugs ir kad reikės tokio dydžio gamybinių plotų“, – klaidą pripažino verslininkas.
Nuo tvorų iki žvakidžių
R.Peliako darbų asortimentas gana didelis. Pagrindinės pajamos yra iš tvorų, vartų, laiptų bei įvairių nestandartinių užsakymų. Dažnai užsakovas atsineša brėžinuką ir konkrečiai pasako, kokio daikto ar tik dekoratyvinio elemento jis pageidauja. Meistrui lieka, jei reikia, tik patarti ar pritarti. Dažnai užsakovas sako: „Noriu tokios tvoros kaip Petro ar Jono...“ Užsakovai dažniausiai būna nusižiūrėję kieno nors tvorą. Tada jie kalbina tvoros savininką ir klausia, kas tokią dailią nukalė, paprašo kontaktų. Rimantas neslėpė: jei kuriame nors miestelyje ką nors pagamina, netrukus iš tos pačios vietovės sulaukia dar keliolikos užsakymų. Ne veltui sakoma, kad meistrą darbas giria. Rimantas įsitikinęs, kad jokios reklamos, net jei jos bus didesnės už politikų veidus per rinkimus, nepadės, jei pats darbas savęs negirs. Antai artimiausiam kaimynui, garsiam šiauliečiui Virgiui Stakėnui jubiliejaus proga pagamino žvakidę, o paskui sulaukė daugybės tokių užsakymų. Nukalė įspūdingą gėlių stovą, kuris puikavosi prie Šeduvos malūno kavinės, ir tuojau pat tokių stovų prireikė žmonėms kiemuose, tik, žinoma, mažesnių, nes ne kiekviename privačiame kieme tokio aukščio grožybę galima pastatyti. Daug įspūdingų Rimanto darbų galima pamatyti ir Kretingos šv. Klaros vienuolyne.
Rimantas yra nukalęs ir durelių židiniams, ir laikiklių gėlių loveliams, ir vėliavų laikiklių, ir šviestuvų... Tokie nestandartiniai užsakymai sudaro apie pusę visų jo užsakymų. Dažnai klientų vyras ieško, kooperuodamasis su laiptų medinių detalių gamintojais.
Svarbu operatyvumas
R.Peliakas sakė, kad jo amate labai svarbu operatyvumas ir sutarties sąlygų laikymasis. Dažniausiai žmonės gaminio nori tuoj pat, per minimalų laiką. Apie tai, kad žmonės, tarkime, rudenį, užsisakytų ką nors vasarai, galima tik pasvajoti. Tad žiemą kartais tenka ir paatostogauti. Tačiau vis dažniau atsiranda ir tokių klientų, kurie sutinka laukti, tačiau nori būtent šio meistro gaminio. Rimantas sakė, kad, norint išsilaikyti rinkoje, reikia būti labai lanksčiam. Be to, konkurencija didžiulė, vis atsiranda naujų įmonių. Taigi, norint neprarasti klientų, būtina puikiai ir operatyviai atlikti darbus, beje, už protingą kainą.
Tenka taisyti kitų broką
Rimantas neslepia, kad kartais tenka taisyti ir kitų meistrų broką. Štai atvažiavo vieno miestelio gyventojams pritvirtinti metalo tvoros, o stulpeliai „ant durniaus “ padaryti, net žiogrių tvorelės neišlaikytų. Teko Rimantui pačiam stulpelių pamatus sutvirtinti, o kai kuriuos lieti iš naujo. Kas iš to, jei savo darbą gerai padarysi, bet prie tokių stulpelių pritvirtinta tvora bus išklišusi, negraži.
Meistro gaminių spalva patvari. Dešimtmečiais dažai nesilupa, neprasimuša rūdys. Taip yra dėl unikalaus dažymo. Dažus Rimantas gamina pats. Kokia tai paslaptis? Būtent, kad paslaptis: juk ne kiekviena šeimininkė savo patiekalo receptą išduoda.
R.Peliakas sakė, kad svarbu ne tik kokybiškai pagaminti gaminį, bet ir kokybiškai jį pritvirtinti. Todėl jis pats važiuoja pas užsakovą pamatuoti, pats pasižiūri, kokioje erdvėje, pozicijoje gaminys stovės, o paskui atveža pritvirtinti. Kartais, jei meistrui kyla dvejonių, jis sėda į automobilį ir dumia pas užsakovą, nepaisydamas atstumų.
Vyras įsitikinęs, kad metalo apdirbimo paslaugų visada reikės. Be abejo, visada bus svarbu kokybė, išskirtinumas, individualumas. „Nuo to, kaip dirbi, priklauso, ar sulauksi naujų klientų, nes jie dažniausiai kreipiasi pagal rekomendacijas“, – tokia paprasta, bet viską lemianti R.Peliako tiesa.
