Pasak jo, už ES monetarinę politiką atsakingas ECB sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į informaciją, kuri neleidžia kalbėti apie esminius neigiamus kainų pokyčius.
„Euro zonos pinigų politika yra formuluojama remiantis duomenimis. (...) Ir rinkos informacija, ir rinkos analitikų informacija, ir ankstesnės prognozės, nepaisant iš tiesų pasikeitusių kai kurių aplinkybių, pavyzdžiui, išsilaikiusios aukštos energijos išteklių kainos, pramonės žaliavų kainų, vidutiniu laikotarpiu rodo, kad infliacija grįš į žemesnį lygį“, – BNS penktadienį sakė G. Šimkus.
Pasak jo, šiemet infliacija bus aukštesnė nei manyta anksčiau, o 2023 ir 2024 metais ji turėtų kristi iki mažesnio nei ECB nustatytas 2 proc. tikslinis lygis.
„Šiais metais mes turėsime didesnę infliaciją negu buvo laukiama prieš tai, bet 2023-aisiais ir 2024-aisiais metais (nukris – BNS) į lygį, kuris yra mažesnis nei du procentai“, – teigė G. Šimkus.
Sausį pasiektas 5,1 proc. euro zonos infliacijos lygis, LB vadovo teigimu, buvo „nemalonus siurprizas“, tačiau prognozuotas.
„Buvo numatoma, prognozuojama, kad tas pikas turėtų būti pasiektas kažkur šiuo metu. Užsilaikė aukštos žaliavų kainos, bet prie to prisideda ir geopolitiniai veiksniai, užtrukusių tiekimo grandinių trikdžiai, bet ir čia matosi tam tikrų situacijos gerėjimo ženklų“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„Suprantama, kad tai nėra tenkinanti situacija. Vis tik esminių sąlygų, kodėl infliacija turėtų išlikti tokiame pakylėtame lygyje vidutiniu laikotarpiu, nėra“, – teigė jis.
ECB ketvirtadienį nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir savo laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisydamas didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje.
