Lietuvoje gausėja kelerius metus iš eilės mažėjusios bedarbių gretos. Tačiau darbdaviai teigia, kad oficiali nedarbo statistika skiriasi nuo realybės - esą kai kurie biržoje užsiregistravę bedarbiai dirbdami nelegaliai naudojasi pašalpomis, o įsidarbinti legaliai nenori. Darbo birža piktnaudžiavimo neįžvelgia.
„Naujausiais, gegužės mėnesio, Darbo biržos duomenimis, pirmą kartą per keletą metų bedarbių šalyje yra užregistruota daugiau nei jų buvo prieš metus“, - apie tai, kad iki šiol šalyje mažėjęs bedarbių būrys ima didėti, kalba „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis.
Nedarbo lygis baigiantis metams Lietuvoje, kaip prognozuoja „DnB Nord“, sieks 4,5 procento. „Tokia prognozė gali būti labai optimistiška: neatmetama, kad nedarbas gali didėti dar labiau“, - teigė R.Rudzkis.
„Nepriimk manęs į darbą!“
Tačiau kai kurie darbdaviai pasakoja, kad oficialaus darbo neturintys žmonės kartais ir nenori jo susirasti, nes tai jiems nenaudinga.
LŽ šaltiniai teigia, kad yra tokių „bedarbių“, kurie naudojasi iš valstybės gaunama bedarbio pašalpa ir neslepia, kad pagrindines pajamas gauna pasirašę sutartis draugų ar giminaičių vardu arba dirba nelegaliai be jokių sutarčių.
Vienos lentpjūvės vadovas LŽ sakė, kad į jo įmonę darbo biržos atsiųsti žmonės prašo nepriimti jų į darbą, nes netenkina siūlomas atlyginimas. Jie, pasak šio verslininko, kartais atvirai prisipažįsta, kad nori gauti bedarbio pašalpą ir tuo pačiu metu nelegaliai užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, būsto apdailos ar remonto darbais, prekyba ar panašiai.
„Darbo biržos atsiųstas žmogus maldauja - nepriimk manęs į darbą, nes aš su brigada turiu didelį užsakymą įrengti individualų namą! Tu man tokio užmokesčio negali pasiūlyti. Man jokio kito darbo nereikia, kad tik darbo birža neišbrauktų iš sąrašo ir mokėtų pašalpą!“, - apie tokių bedarbių gudrybes kalbėjo įmonės vadovas. Jo pastebėjimu, anksčiau tokių atvejų pasitaikydavo labai retai, o dabar jų daugėja.
Kitas žmogus LŽ pasakojo, kad yra užsiregistravęs darbo biržoje, jos teikiamų darbo pasiūlymų atsisako neva dėl per mažos algos ar kitų priežasčių, o savo žmonos vardu sudaręs autorinę sutartį pelningai darbuojasi laisvai samdomu fotografu.
Piktnaudžiavimų nemato
Birutės Balynienės, Vilniaus darbo biržos atstovės spaudai, LŽ pateiktais duomenimis, kas dešimtas darbo ieškantis žmogus pasiūlymo dirbti atsisako būtent dėl siūlomo minimalaus darbo užmokesčio. Tokie yra Vilniaus darbo biržos duomenys.
Vis dėlto laisvos darbo vietos, atstovės teigimu, dažniausiai neužpildomos dėl to, kad nėra užregistruota bedarbių, kurie atitiktų darbdavių keliamus reikalavimus.
Tačiau B.Balynienė neigia, kad šalyje yra labai piktnaudžiaujama bedarbio pašalpomis. „Vidutinė bedarbio pašalpa yra apie 500 litų, ji mokama nuo 6 iki 9 mėnesių. Asmenų, gaunančių pašalpas, vidutinė įsidarbinimo trukmė - 3,3 mėnesio. Šie skaičiai neleistų tvirtinti, kad yra labai piktnaudžiaujama pašalpomis. Priešingai - trumpėja registracijos darbo biržoje trukmė - vidutinė bedarbystės trukmė 2007 metais pirmą ketvirtį buvo 6,8 mėnesio, 2008 metų pirmą ketvirtį - 5,1 mėnesio“, - argumentuoja ji.
Didėja bedarbių būrys
„Eurostat“ duomenimis, 2008 metų balandį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 4,4 proc., Lenkijoje buvo 7,7 proc., Latvijoje - 5,1 proc., Estijoje - 4,1 proc., Suomijoje - 6 proc., Danijoje 2,7 procento. Ir tik Lietuvoje, palyginti su kitomis išvardytomis šalimis, nedarbas per metus padidėjo.
Lietuvoje nedarbo lygio didėjimas per pastaruosius metus yra naujiena - kelerius metus iš eilės nedarbas mūsų šalyje tik mažėjo.
Pirmąjį šių metų pusmetį, Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų šalyje buvo 26 tūkst., bedarbių - daugiau nei 77 tūkstančiai.
Faktai
Darbo biržos duomenimis, būdingiausios laisvų darbo vietų neužpildymo priežastys yra šios:
neužregistruota bedarbių, atitinkančių keliamus reikalavimus, - 52 proc.;
susisiekimo transporto problemos - 7 proc.;
reikalinga aukšta kvalifikacija - 15 proc.;
reikalingos sugretintos profesijos - 2 proc.;
siūlomas minimalus darbo užmokestis - 10 proc.;
kitos priežastys (netenkina darbo grafikas, reikalingas nuosavas automobilis ir kt.) - 14 procentų.
Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę bei tinkamo pagal nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal trukmę - t. y. nuvykti ir parvykti iš darbovietės trunka mažiau nei 3 valandas.
Išmoka neskiriama, jeigu žmogus be pateisinamų priežasčių atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, atsisakė dalyvauti individualiame jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Be to, jeigu be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; atsisakė teritorinės darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis atsisakė siūlomo darbo; dėl nepateisinamos priežasties atsisakė dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; dėl nepateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Valdonė Savulionytė
