Asta Volkovaitė
Šiaulių rajone sparčiai traukiasi kompensacijų gavėjų gretos. Per vienerius metus tokių socialinės paramos gavėjų skaičius taip susitraukė, kad Savivaldybei pavyko sutaupyti beveik pusę milijono litų, rašo savaitraštis "Šiauliai plius". Ar iš tikrųjų gyvenimas Šiaulių rajone taip sparčiai pradėjo gerėti?
Draugą „pavertė“ sugyventiniu
Šiaulių rajono savivaldybei praėjusiais metais prireikė beveik pusantro milijono litų socialinės paramos gavėjų kompensacijoms už vandenį, šildymą ar malkas padengti. 2013-aisiais Savivaldybės išlaidos kompensacijoms padengti siekė beveik du milijonus litų. Kužiuose gyvenanti Rūta Prokopaitė buvo viena tų, kuri krito po kompensacijų skirstytojų dalgiu.
„Gyvenu viena, turiu draugą, kuris neretai lankosi mano namuose. Tačiau su draugu bendro ūkio nevedu, finansiškai jis manęs neremia. Gruodį į mano namus užsuko socialinė darbuotoja su seniūne ir mano namuose aptiko tuo metu viešėjusį draugą. Išgirdau priekaištų, kad draugą privalau „deklaruoti“ seniūnijai“, – pamena jauna moteris. Anot jos, tikrintojos nevaikščiojo po kambarius, neieškojo draugo daiktų, kas būtų leidę joms įsitikinti, kad žmogus negyvena.
„Socialinė darbuotoja išsidavė, pasakydama, jog kaimynai sako, kad dažnai prie mano namo stovi draugo mašina“, – mini moteris. Visos kužiškei taikytos kompensacijos buvo nutrauktos, seniūnijos darbuotojai draugą „pavertė“ sugyventiniu. R. Prokopaitė neatmeta, kad seniūnijos darbuotojų sprendimą lėmė jos atvirai išsakyti priekaištai dėl to, kaip dirba seniūnijos darbuotojai.
„Dažnai didžioji dalis sąskaitų atkeliaudavo be pritaikytos kompensacijos. Dėl to man tekdavo vykti pas šilumos tiekėjus, kad šie perskaičiuotų man pateiktą sąskaitą. Tuo turėdavo pasirūpinti kompensacijų skirstytojai“, – sako moteris.
Kaip nustatė, neišduoda
Kas buvo pastebėta šios moters buityje, kas būtų leidę manyti, kad ši moteris gyvena ne viena? Kaip seniūnijos darbuotojai gebėjo nustatyti, kad pas Rūtą apsilankantis vyriškis ne šiaip draugas, o sugyventinis, Kužių seniūnė Jolanta Rudavičienė nepanoro atskleisti. Ji tik įvardijo priežastis, kada įprastai būna nutraukiamos kompensacijos.
„Kai kyla pagrįstų įtarimų (neteisingai pateikti duomenys, bendruomenės raštiški paliudijimai, prieštaraujantys asmens pateiktai informacijai) ir kai kviečiamas asmuo neatvyksta į seniūnijos socialinės paramos klausimams spręsti rengiamą komisijos posėdį. Kompensacijos gali būti nutraukiamos dėl neteisingai pateiktų duomenų, nesudarius sąlygų patikrinti buities ir gyvenimo sąlygas, bei remiantis seniūnijos socialinės paramos klausimams spręsti sudarytos komisijos priimtomis rekomendacijomis“, – vardijo J. Rudavičienė.
Spintų netikrina
Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė teigia, kad kompensacijos nutraukiamos, kai žmonės pradeda kurti bendrą gyvenimą (kaip teisininkai mėgsta sakyti – vesti bendrą ūkį). Anot valdininkės, tokiu pretekstu neretai tampa ir kaimynų skundai.
„Gauname skundų. Būna ir anoniminių. Tikrinami ir tokie“, – mini I. Simanauskienė. Aiškėja, kad socialiniai darbuotojai nelinkę darinėti spintų ir ieškoti ten gyventojo daiktų, labiau pasikliaunama aplinkiniais. „Apklausiami kaimynai, bendruomenės nariai, buitį tikrina du, o ne vienas socialinis darbuotojas“, – mini valdininkė. Jos teigimu, su minėta socialine parama rizikuojama atsisveikinti tuomet, kai svečias (kaimynų skunde įvardijamas sugyventiniu) namuose aptinkamas daugiau nei vieną kartą.
Būtent taip nutiko našlei, auginančiai tris vaikus. Socialinei darbuotojai porą kartų radus pas ją besisvečiuojantį draugą, moteris neteko pašalpų. „Gal tai ir į naudą buvo“, – šypsosi ji. Mat iki tol kitame mieste gyvenantis ir dirbantis, tik savaitgaliais atvažiuojantis vyras, socialinių darbuotojų įvardytas kaip sugyventinis, nusprendė iš tikrųjų persikraustyti kartu gyventi. „Tas įvardijimas gal paskatino žengti rimtesnį žingsnį“, – juokauja našlė. Bet kita šios situacijos pusė moteriai visai nejuokinga. „Niekas net nepasidomėjo, nei kiek mano naujas draugas uždirba ir ar tų pinigų užtenka, nei ar jis žada išlaikyti svetimus vaikus. Juk pašalpas atėmė ne tik iš manęs, bet ir iš vaikų. Man pasisekė, kad draugas skiria pinigų ir mano vaikų poreikiams, nes kitaip neįsivaizduoju, kaip reikėtų juos išlaikyti. Bet tokių vyrų tikrai nėra daug. Keista, kai socialiniai darbuotojai anksčiau už mus nusprendžia, ar esame sugyventiniai, ar esame šeima, vedame bendrą ūkį ir net – ar įsivaikiname svetimus vaikus“, – situaciją pasakoja moteris.
Kaip tampama sugyventiniais?
Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams neretai tenka spręsti ginčus, kilusius dėl Savivaldybės sprendimų, gaunant socialinę paramą ar kompensacijas. Laikinai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovės pareigas einanti Virginija Valkūnienė gana aiškiai galėtų pasakyti, kada būtų galima žmones vadinti sugyventiniais. „Kai kartu moka mokesčius, dalijasi buitimi, kartu apstato namus“, – teigia V. Valkūnienė. Pasirodo, žmonės netenka kompensacijų ir dar keistesnėmis aplinkybėmis. „Byloje dėl globos nustatymo moteris pasisakė, kad kartu gyveno su norimos globoti moters sūnumi“, – mini Tarnybos atstovė. Socialinės paramos skyriaus darbuotojai minėtai moteriai ne tik nutraukė kompensaciją, bet ir paprašė grąžinti lėšas už ne vienerius metus taikytas kompensacijas. „Socialiniam skyriui priimti tokį sprendimą gali pakakti vienintelės priežasties – informacijos, kad jiems pateikti duomenys nebuvo teisingi“, – teigia V. Valkūnienė.
Kompensacijų „dalgis”
Šiaulių raj. savivaldybės išlaidos kompensacijoms (Eur)
2014 m. 2013 m.
Gavėjų skaičius 3 714 4 377
Išlaidos 419 943 534 276
