I. Udovickis savo feisbuko paskyroje pranešė, kad „Gargždų geležinkelis“ vasario 28 dieną pateikė skundą dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų antrinei krovinių vežimo įmonei „LG Cargo“.
„Valstybės kišimasis į laisvą konkurenciją, bet koks konkurencijos ribojimas yra vienas rimčiausių Europos Komisijos reglamento pažeidimų“, – rašė I. Udovickis.
Anot jo, „Gargždų geležinkelio“ skunde pateikiami sisteminiai pažeidimai, kurie ne tik paveikė konkurenciją pervežant krovinius geležinkeliais, bet ir ją beveik sunaikino.
Pasak I. Udovickio, Europos Komisija pranešė įmonei, kad skundas priimtas nagrinėti, tačiau dar bus sprendžiama, ar jis bus nagrinėjamas iš esmės. Jo teigimu, nuostoliai, kuriuos „Gargždų geležinkelis“ patiria dėl nesuteiktų pajėgumų, siekia 40 mln. eurų ir „didėja kiekvieną dieną“.
Bendrovė BNS teigė, kad Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje privačių geležinkelio operatorių veikla yra blokuojama.
„Tai daroma šiurkščiai pažeidžiant ES norminius dokumentus šioje srityje. Toks uždraudimas privatiems operatoriams vežti krovinius magistraliniais keliais – konkurencijos ribojimas iš valstybės pusės, Europos Sąjungos teisės atžvilgiu – tai esminis pažeidimas, už kurį neišvengiamai kyla atsakomybė“, – komentare BNS teigė „Gargždų geležinkelis“.
Pernai spalį „Gargždų geležinkelis“ Lietuvos teisme pralaimėjo ginčą dėl 2018 metais įmonei nesuteiktų pajėgumų. Sprendimą bendrovė yra apskundusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
Įmonė neseniai paskelbė perkanti aštuonis naujus magistralinius lokomotyvus, skirtus pervežti Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto.
„Gargždų geležinkelis“ supranta, kad tokie neteisėti ribojimai vieną dieną bus nutraukti, todėl mes ramiai ruošiamės vykdyti veiklą magistraliniuose keliuose“, – pabrėžė bendrovė.
Anot jos, lokomotyvų kaina yra komercinė paslaptis, bet viso jų parko vertė sieks „dešimtis milijonų eurų“. Bendrovė artimiausiu metu žada įsigyti dar bent 10 tokių lokomotyvų ir padidinti parką iki 20-ies.
„Gargždų geležinkelis“ pastaruosius trejus metus kasmet prašė suteikti pajėgumus vežti krovinius magistraliniais geležinkeliais nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos, tačiau šių pajėgumų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) nesuteikė dėl perpildytų geležinkelio linijų.
LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius BNS yra sakęs, kad pajėgumai buvo suteikti įmonėms, kurios planuoja vežti daugiau krovinių ir turinčios prioritetą vežant keleivius
Visus prašytus leidimus pernai gavo antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LG Cargo“ ir „LG keleiviams“.
„Gargždų geležinkelis“ BNS pranešė, kad yra pasirašęs sutartis su „Belaruskalij“ dėl jo pagamintų trąšų pervežimo nuo Baltarusijos-Lietuvos sienos iki Klaipėdos uosto, kur veikia I. Udovickiui ir „Belaruskalij“ valdomas Birių krovinių terminalas, kraunantis baltarusiškas trąšas.
Geležinkelio pajėgumų pernai prašė ir Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD). Jai pajėgumų LTSA nesuteikė motyvuodama, kad „LGC Cargo“ verslo planai turi tranzito požymių, o Lietuvos Geležinkelių transporto kodeksas numato išimtį tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.
„LGC Cargo“ taip pat yra apskundusi Lietuvą Europos Komisijai.
