Jau balandžio 1-ąją ant dirvos buvo galima pradėti skleisti mėšlą ir srutas, tačiau tai daryti draudžiama, jei ji įmirkusi, apsnigta. Pasak specialistų, mėšlą reikia paskleisti tada, kai augalai gali geriausiai pasisavinti jame esančias maisto medžiagas. Geriausias laikas mėšlui paskleisti – ankstyvas pavasaris.
Būtina parengti planus
Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Ukmergės biuro vadovės Vilmos Kačinskienės, dauguma ūkininkų, kurie per kalendorinius metus mėšlu ar srutomis tręš daugiau kaip 50 ha žemės, jau yra parengę tręšimo planus. Nespėjusieji to padaryti turėtų suskubti, nes be tręšimo plano labai sunku tinkamai panaudoti ūkyje sukauptas organines trąšas. V.Kačinskienė priminė, kad planuose turi būti tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir apsauginėmis pakrančių juostomis, sanitarinėmis apsauginėmis vandenviečių zonos juostomis bei vandens kaptažo įrenginiais. Ūkininkai taip pat privalo sudaryti tręšimo kalendorinį grafiką (mėnesiais).
„Būtina turėti dirvožemio tyrimų arba monitoringo, atliktų ne anksčiau kaip prieš 3 metus, duomenis apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose. Tręšimo planuose reikia numatyti naudojamo mėšlo ir srutų kiekį, apskaičiuoti augalų mitybą reguliuojančių maisto medžiagų, reikalingų planuojamam derliui išauginti, visumą“, – aiškino V.Kačinskienė. Jei sudarytas tręšimo planas bus netinkamas, kontroliuojančios institucijos žemdirbius gali nubausti.
Tręšia pievas ir ganyklas
LŽŪKT Ukmergės biuro vadovė sakė, kad pavasarį mišrių ūkių savininkai kraikiniu (tirštu) ir skystu mėšlu dažniausiai tręšia pievas ir ganyklas. „Kraikinį mėšlą rekomenduojama iškratyti prieš įrengiant žolynus, o skystą – ir ant paties žolyno paviršiaus.
Su viena tona kraikinio mėšlo į dirvožemį patenka maždaug 5 kg azoto, 2,5 kg fosforo ir 6 kg kalio“, – sakė ji ir pridūrė, kad žolynams tręšti tinkamiausias smulkintais šiaudais kreiktų gyvulių perpuvęs mėšlas. Jo rekomenduojama kas dvejus metus iškratyti po 20 t į hektarą. „Į žolyną kraikinį mėšlą būtina įterpti (10–15 cm gylyje) prieš sėją arba juo patręšti priešsėlį 20–35 t į hektarą. Tačiau su mėšlu įterpiamo azoto kiekis neturėtų viršyti 170 kg į hektarą“, – patarė V.Kačinskienė. Skysto mėšlo paskleidimo norma priklauso nuo ūkyje sukaupiamo mėšlo cheminės sudėties. Todėl ūkininkai, žolynus tręšiantys skystu mėšlu, pasibaigus mėšlo kaupimo sezonui jį turėtų ištirti.
Azoto išsaugojimas
LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovas Dalius Aksenavičius sakė, kad ankstyvą pavasarį augalai panaudoja iki 20 proc. daugiau su mėšlu paskleisto azoto. „Paskleidus mėšlą į dirvą, prarandama dalis jame esančio azoto, nes amoniakas išgaruoja, o azotas išplaunamas.
Siekiant sumažinti azoto nuostolius ir aplinkos taršą, reikia stengtis kuo skubiau paskleistą mėšlą aparti arba naudoti mėšlo paskleidimo su įterpimo įtaisais techniką“, – pasakojo jis. Paskleidus skystą mėšlą azoto nuostoliai priklauso ir nuo sausų medžiagų kiekio mėšle. Kuo tirštesnis mėšlas, tuo daugiau amoniakinio azoto išgaruoja jį paskleidus. „Kad azoto išgaruotų kuo mažiau, mėšlą reikėtų skiesti vandeniu. Mėšlą atskiedus vandeniu, reikėtų padidinti ir jo skleidimo normą“, – sakė D.Aksenavičius. Skystą mėšlą LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovas rekomendavo paskleisti įterpimo būdu.
Mėšlo paskleidimo būdai
Pasak D.Aksenavičiaus, paskleidžiant mėšlą būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas. „Kai šilta ir saulėta, labai padidėja amoniako garavimas ir taip prarandamas mėšle esantis azotas. Todėl geriausia mėšlą paskleisti vėsiu, apsiniaukusiu ar darganotu oru. Tačiau jei per artimiausias 48 val. numatomas stiprus lietus, mėšlo skleisti nepatartina“, – sakė LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovas.Jis pabrėžė, kad populiariausias pakrikas mėšlo skleidimo būdas. Tačiau pastaruoju metu ūkininkai renkasi ir kitus mėšlo paskleidimo būdus – juostomis, sekliai įterpiant atvirais grioveliais, sekliai įterpiant uždarais grioveliais. Jei mėšlas paskleidžiamas įterpiant, mažiau amoniako patenka į aplinką, tačiau šiam darbui atlikti reikia brangios įrangos.
„Žolyną, patręštą skystu mėšlu, galima šienauti ar jame ganyti gyvulius tik po 6 savaičių. Iš žolynų, patręštų skystu mėšlu, geriausia gaminti silosą, o gyvulius ganyti patartina tik žolynams atžėlus iš naujo“, – patarė D.Aksenavičius. LŽŪKT inžinerijos skyriaus vadovas ūkininkams priminė, kad jie naudotų tvarkingą mėšlui ir srutoms paskleisti skirtą techniką. Nuo ateinančių metų balandžio 1 d. tręšiant laukus skystu mėšlu ir srutomis, bus draudžiama skleisti juos purškiant (kai susidaro daugiau kaip 20 proc. smulkių aerozolinių dalelių).
Tinkamas tręšimas
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) docentas dr. Evaldas Klimas besiruošiantiesiems įrengti naujus žalienų plotus rekomenduoja juose paskleisti ir užarti kraikinį mėšlą. Pavasariniam žalienų (ypač pievų) tręšimui tinka rezervuaruose sukauptas skystas mėšlas. Pasak mokslininko, skysto mėšlo norma 1 hektarui priklauso nuo jame esančio sausųjų medžiagų (SM) kiekio. Skystame mėšle SM gali būti 5–10 proc. Jei SM yra 7 proc., išlaistomo skysto mėšlo norma neturėtų viršyti 25 kub. m hektarui.
Pasak dr. Evaldo Klimo, maždaug 50 proc. skystame mėšle esančio azoto yra amoniakinis ir nitratinis, o 50 proc. – organinis, kurį vėliau vykstant mineralizacijai suskaido mikroorganizmai. Būtent dėl šios priežasties skystą mėšlą naudingiausia išlaistyti žolių vegetacijos metu (prieš pat prasidedant vegetacijai ar po žolių pjūties). Skystą mėšlą žalienose rekomenduojama paskleisti tolygiai. „Be jau minėto azoto, 25 kub. m skysto mėšlo yra apie 35 kg magnio. Šie elementai prilygsta maždaug 300–350 kg kompleksinių trąšų. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad skystą mėšlą naudingiau naudoti mažesnėmis normomis, bet dažniau, o didesnėmis normomis – retai“, – sakė mokslininkas.
