Albinas Čaplikas
Žemės ūkio rūmai skubos tvarka rengia naujo mokesčio įstatymo projektą, kurį patvirtinus organizacija taptų nepriklausoma nuo valstybės institucijų.
Įsipareigojimas įvesti visuotinį žemdirbių mokestį ir be valstybės pagalbos išlaikyti Žemės ūkio rūmus pastarąjį kartą buvo priimtas 2013-ųjų kovą Kaune surengtame palyginti tyliame žemdirbių suvažiavime. Keli tūkstančiai į Kauno sporto halę susirinkusių žemdirbių tada be diskusijų pritarė šiai idėjai, nes apie ją buvo girdėję daug kartų ir tiek pat kartų pasižadėjimas nebuvo vykdomas. Užmiršto suvažiavimo rezoliucija į dienos šviesą dabar ištraukta ne atsitiktinai – valstybė Žemės ūkio rūmus jau antrus metus ne tik nenoriai finansuoja, bet ir pradėjo mažinti skiriamą pinigų sumą.
Finansavimą sumažino
Valstybė 2015-aisiais finansavimą Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) planuoja sumažinti 3 proc. – iki 1,275 mln. Lt, taigi ketinama skirti 39 tūkst. Lt mažiau nei skirta šįmet. Prieš 10–15 metų valstybė ŽŪR atriekdavo gerokai storesnę riekę ir dar daugiau pinigėlių ŽŪR darbuotojai užsidirbdavo, dalyvaudami įvairiose valstybės ir ES finansuojamose programose. Tiesa, tais laikais ŽŪR dirbo gerokai daugiau darbuotojų. Dabar ŽŪR susitraukė kaip šagrenės oda, tačiau vis dar atitinka vadinamosios skėtinės organizacijos apibūdinimą. Taigi išsiverčia ir su mažesne suma lėšų. Tačiau opesnė yra nepriklausomybės problema. Valstybės finansuojami ŽŪR negali atsikratyti išlaikytinio statuso, o išlaikytinis negali kąsti savo šeimininkui į ranką. Todėl apie visišką ŽŪR išsilaikymą ir nepriklausymą nuo valstybės finansavimo pradėta kalbėti prieš gerą dešimtmetį. Tuometinis ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas buvo net pasižadėjęs iki savo kadencijos pabaigos nors pradėti visuotinio mokesčio įvedimą. Kaip teigė B.Markauskas, buvo prasidėjusios diskusijos su Finansų ministerija, konsultuotasi su kitų šalių panašiomis struktūromis. Tačiau valdžios keitėsi ir pažadai buvo užmiršti, be to, užklupus ekonominei krizei 2008-aisiais niekas net nedrįso užsiminti apie dar vieną mokestį. Tada visi skaičiavo kiekvieną litą ir tik galvojo, kaip išgyventi sunkmetį.
Reikia parengti įstatymo projektą
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis planuojamą įvesti mokestį pavadino savivaldos mokesčiu. Taigi patys žemdirbiai finansuos savo sukurtas struktūras ir pasiliks realią teisę valdžiai kibti valdžiai į atlapus. Dėl šių priežasčių ŽŪR taryba nusprendė dar kartą gauti visų ŽŪR narių pritarimą ir surinkti pirminį įnašą po 1 000 Lt tokio mokesčio modeliui rengti. Kiek surinkta? Pasak S.Dimaičio, lėšos vis dar renkamos ir kaupiamos atskiroje sąskaitoje. Tačiau ŽŪR direktorius patikino, kad idėja jau žingsniuoja į gyvenimą. Štai lapkričio pradžioje ŽŪR vadovai susitiko su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene ir aptarė idėjos įgyvendinimo reikalus. „Seimo pirmininkė mūsų idėjai pritarė ir įpareigojo žemės ūkio ministrę mums padėti ją įgyvendinti. Iki gruodžio 19 d. turime pateikti savo viziją ir pasiūlymus. Gavome pažadą, kad įstatymo projektas Seime bus svarstomas pirmoje 2015 m. sesijoje“, – sakė S.Dimaitis. Bėda ta, kad šiuo metu yra tik idėja, o Seimas idėjų nesvarsto – reikia įstatymo projekto.
Sumą dalys į tris dalis
Jau dabar akivaizdu, kad šio įstatymo projektas bus nagrinėjamas atidžiau nei kuris nors kitas. Štai net ŽŪR tarybos posėdyje užvirė aštrios diskusijos, todėl nesunku prognozuoti, kokie karšti ginčai užvirs Seime. Pagrindinės įstatymo nuostatos: žemdirbių savivaldos mokestį žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų mokėti nuo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų pasėlių ploto. Bet tai – minimalus variantas. Kiek tokio ploto yra? ŽŪM duomenimis, 2013–2014 m. buvo deklaruota per 2,8 mln. ha. Taigi nuo kiekvieno hektaro turėtų kapsėti ir mokestis. Numatyta, kad surinkti pinigai būtų skirstomi į tris dideles dalis: ŽŪR padaliniams rajonuose, ŽŪR kaip mokesčio administratoriui ir vadinamajam Savišalpos fondui. Įdomu, kaip į šiuos pasiūlymus reaguos ŽŪR nepriklausančios žemdirbių organizacijos. Tačiau pirmiausia planuojama ŽŪR įsteigti Biudžeto komitetą, kurio veiklą kontroliuotų ŽŪR taryba. Ji, vadovaudamasi ŽŪR statutu, kiekvienų metų paskutinį ketvirtį patvirtintų kitų metų biudžetą. Biudžeto komitetas kasmet parengtų ir pasiūlymus dėl biudžeto finansuojamų priemonių. ŽŪR taryba numatytų principus, pagal kuriuos kiekvienam lėšų gavėjui būtų apskaičiuota jam skiriama metinė suma. Taigi ŽŪR skiriama mokesčio dalis turėtų užtikrinti svarbiausią savivaldos organizacijos principą – finansinį savarankiškumą. Savišalpos fondo lėšos būtų skiriamos nenumatytoms, tačiau žemės ūkyje dažnai pasitiriamoms išlaidoms, pavyzdžiui, dėl epidemijų ir kt., finansuoti. Mokesčio dydį numatys vėliau
Kiekvienam galvojančiam piliečiui pirmiausia kyla klausimas: kiek reikės mokėti už hektarą: litą, penkis ar dešimt litų? Apie tai ŽŪR direktorius S.Dimaitis patarė nesvarstyti: „Įstatyme mokesčio dydžio nereikia numatyti, nes jeigu užfiksuotume, tai jį pakeisti būtų labai sunku. Manau, kad mokesčio dydį galėtume įtvirtinti įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“ Kol kas taip pat nenumatyta, kokiomis dalimis mokesčio pajamos būtų dalijamos numatytiems tikslams siekti. Pavyzdžiui, Savišalpos fondui reikėtų daug lėšų. Kitaip jis bus neefektyvus. „Nenorėkime visų tikslų pasiekti per vienus metus. Savišalpos fondą rinksime daug metų. Tai būtų lyg draudimo kompanija, tarsi šalies žemdirbių kooperatyvas. Surinktos lėšos būtų skirtos administravimui, nes reikėtų pasamdyti specialistus, kurie išmanytų draudimo reikalus. Kita dalis tektų kompensacijoms, kad žmonėms nereikėtų mokėti didelių draudimo įmokų“, – aiškino S.Dimaitis. Finansavimas ir efektyvumas
Kai kurie ŽŪR tarybos nariai abejoja Savivaldos mokesčio surinkimo galimybe ir nauda. „Tai – utopija. Man atrodo, kad ši idėja yra neįgyvendinama. Štai surinktomis lėšomis siūloma paremti veikiančias organizacijas. Manau, jog kiekviena organizacija turi veikti taip, kad išsilaikytų. Jeigu ji nesugeba išsilaikyti, tai ar verta ją finansuoti? Štai Žemės ūkio bendrovių asociacija išsilaiko ir paramos iš biudžeto neprašo. Jeigu neefektyviai veikiančios organizacijos bus finansuojamos, tai jos nesirūpins veikti efektyviai. Kam dirbti, jei finansavimas garantuotas“, – svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Tačiau ŽŪR direktorius nutraukė tokio pobūdžio diskusijas: „Sprendimas jau priimtas. Kita vertus, mokesčio įstatymo projektą rengs ne mėgėjai, o profesionalai. Jie numatys visus niuansus. Be to, jeigu nieko nedarysime, tai nieko ir nepasieksime.“
Kaip mokestis bus renkamas?
ŽŪR tarybos nariai siūlė mokesčio rinkimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ar Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos – tiesiog nurėžti numatytą dalį nuo ES skiriamų tiesioginių išmokų. Tačiau idėja pasmerkta – pagal ES reglamentą visos tiesioginės išmokos turi patekti į konkretaus asmens sąskaitą. Taigi savivaldos mokestį galima tik surinkti. Kaip? „Tarsimės su teisininkais“, – svarstė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. ŽŪR tarybos nariai projektą rengsiantiems teisininkams paliko dvi galimybes – mokestį rinkti tik nuo deklaruoto žemės ploto arba nuo bet kurio asmens turimo žemės ploto. „Mano žiniomis, taip yra Prancūzijoje. Ten niekas nesidomi, kaip tu naudojiesi turima žeme. Tai – jos savininko reikalas. Tačiau jeigu turi žemės, tai mokėk mokestį ŽŪR“, – siūlė A.Stančikas. Vienintelis Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis pasiūlė pasidomėti, kaip toks mokestis renkamas kitose šalyse. Be to, jis suabejojo ŽŪR objektyvumu: „Man neramu dėl smulkiųjų ūkininkų apmokestinimo. Juolab kad šiuo metu smulkiųjų ūkininkų interesus ginančių sprendimų ŽŪR daug nepriima.“ Tačiau ŽŪR direktorius S.Dimaitis atsikirto: „O aš manau, kad ir smulkieji ūkininkai naudojasi tuo gėriu, kuris sukuriamas čia, Žemės ūkio rūmuose.“
