Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai Škotijoje žadėjo palaikyti ekonomikos stimuliavimo programas tol, kol bus visiškai įsitikinta pasaulio ekonomikos atsigavimu.
Po susitikimo išplatintame pranešime teigiama, jog šalys atsigauna nevienodais tempais, vis dar priklausančiais nuo paramos, o didžiausia problema tebelieka nedarbo lygis.
G20 ministrai taip pat žadėjo imtis priemonių finansinei aplinkai keisti.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas tvirtino, jog būtinas naujas „socialinis kontraktas“, kurio dėka bankai būtų atskaitingesni visuomenei, tvirtino jis, tuo pačiu sutikdamas, jog jo sukūrimas pareikalaus išspręsti sudėtingas technines bei praktines problemas.
G. Browno teigimu finansinis sektorius valstybėms yra toks svarbus, jog vyriausybės negalėjo neįsikišti jam žlungant. „Negalime susitaikyti su tuo, jog šio sektoriaus pelną pasidalina mažuma, o už jo nesėkmes tenka atsakyti visiems“, tvirtino jis, pridurdamas, jog rizika ir atlygis turi būti padalinti teisingai.
Pasak Didžiosios Britanijos premjero, reikalingas fondas, kurio lėšos būtų naudojamos bankams gelbėti. Fondą finansuoti galima iš įvairių šaltinių: įvedus finansinių sandorių mokesčius, sukūrus tam tikras draudimo schemas ir pan.
Anksčiau Jungtinė Karalystė prieštaravo mokesčiams už finansinius sandorius (vadinamiesiems Tobino mokesčiams), nes buvo baiminamasi, jog tai pažeistų Londono City interesus. Po G. Browno pasisakymų į šį pasiūlymą greitai sureagavo Britanijos bankų asociacija. „Tokie mokesčiai nebūtų veiksmingi – jiems reikia tobulo, ar beveik tobulo įgyvendinimo mechanizmo, kas šiuo metu neįmanoma“, tvirtino asociacijos vadovė Angela Knight.
Tačiau „Oxfam“ politikos patarėjas Maxas Lawsonas tvirtino, jog tokie mokesčiai būtų itin sveikintini, ir tai būtų „žingsnis siekiant išspręsti bankų godumo sukeltas problemas“.
Be to, kalbėdamas G20 susitikime G. Brownas tvirtino, jog dar nelaikas nutraukti ekonomikos stimuliavimo priemones, kurių imtasi sušlubavus pasaulio šalių ekonomikoms. Tai buvo reakcija į kai kurių šalių, ypač JAV, Japonijos ir Vokietijos norą aptarti „pasitraukimo strategijas“ ir nutraukti ekonomikos skatinimo programas.
„Būtų itin pavojinga rizikuoti ekonomikos atsigavimu, taip greitai nutraukiant finansavimą ir investicijas, palaikančius tiek verslą, ir, tuo pačiu, gyventojus“, tvirtino G. Brownas.
Nepaisant diskusijų, vadovai sutarė skatinimo programas tęsti, kol nebus visiškai tikri dėl ekonomikos atsigavimo.
