Kažkada daugelis buitinių prietaisų turėjo vieną vienintelį įjungimo ir išjungimo mygtuką. Šiandien mūsų namuose naudojami prietaisi ir aprėdyti papildomomis funkcijomis, kurių beveik niekas nenaudoja, tačiau už jas sumoka. Kodėl buitinė technika tapo tokia komlikuota, klausia „The Guardian“.
Šiuolaikinėje skalbimo mašinoje įmontuota keliolika skalbimo režimų, kurių vidutinis vartototojas niekada nepanaudoja. Brangesni virduliai gali pašildyti vandenį iki pageidaujamos temperatūros, skrudintuvai siūlo šešis skrudinimo variantus, o džiovintuvas kelis džiovinimo lygius.
Visus šiuo prietaisus vainikuoja šaldytuvai, kuriuose yra įmontuotas radijo imtuvas ir balso įrašymo funkcija. Kartais susidaro įspūdis, kad technologinė pažanga ne palengvina, bet komplikuoja vartotojų gyvenimą.
Funkcionalumo vaikymasis retkarčiais peržengia sveiko proto ribas. Atrodo, kad daugelis gamintojų, siekiančių pritraukti vartotojus, vadovaujasi principu – daugiau yra geriau. Prieš keliasdešimt metų papildomos prietaiso funkcijos kūrė tam tikrą pridėtinę vertę, šiandien neretai jos kuria tik pridėtinę to prietaiso kainą.
Funkcionalumo infliacija išplito ne tik buitinių prietaisų tarpe. Užtenka pažvelgti į šiuolaikinius automobilius, kompiuterius, telefonus ar televizorius. Visi šie prietaisai nori tapti elektroniniais šveicariškais peiliais. Ar tokia galimybių gausa tikrai pasitarnauja vartotojams.
Davidas Mattinas, dirbantis analitiku trendwatching.com, sako, kad dėl funkcionalumo nuvertėjimo elektroniniuose pritaisuose iš dalies yra kalti ir patys vartotojai, kurie nuolatos trokšta naujesnio, geresnio ir kažkuo išsiskiriančio produkto. Verslas siekdamas patenkinti tokius pirkėjų poreikius kuria naujus, produktus, prekių ženklus, paslaugas ir papildomas funkcijas tiems patiems įrenginiams.
Anot jo, aplipdyti esamą prietaisą naujomis funkcijomis yra lenviau nei sukurti visiškai naują įrenginį. Prietaiso „patobulinimas“ tampa trumpiausiu keliu pritraukiant naujus pirkėjus. Šiuo atveju tą patį produktą galimą pristatyti kelis kartus ir kiekvieną sykį girtis, esą rinkai buvo pateiktas naujas įrenginys, galintis nuveikti daugiau nei ankstesnis.
Ar toks technologinis progresas yra kenksmingas? Ne visada. Šio proceso metu buvo sukurta daugybė naudingų funkcijų, kurios tapo neatsiejamomis vieno ar kito įrenginio dalimis. Orkaitės laikmatis kažkada buvo laikomas neįtikėtinai gudria inovacija. Dar visai neseniai kai kurie daiktai atliko tik vieną funkciją ir niekas net nemanė, kad būtų galima juos sujungti. Nepaisant to radijo aparato ir laikrodžio mišrūnas tapo naudingu ir pelningu sprendimu.
Vis dėlto kai kada atrodo, kad prietaisų gamintojai pernelyg įžūliai stengiasi judėti į priekį siūlydami papildomas galimybes. Šiuolaikinėje skalbimo mašinoje yra daugiau skalbimo režimų nei vartotojo turimų rūbų.
Teoriškai kiekviena tokia funkcija yra kuriama, nes rinkoje egzistuoja paklausa. Jeigu skalbimo mašinoje yra įmontuota skalavimo funkcija vadinasi gamintojas atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog kažkokia dalis potencialių pirkėjų norėtų turėti galimybę paprasčiausiai praskalauti drabužius skalbyklėje. Vis dėlto tokių pirkėjų yra absoliuti mažuma. 70 proc. vartotojų visada skalbia tuo pačiu režimu. Maždaug pusę vartotojų nervina sudėtinga skalbimo mašinos valdymo sistema.
„Tokias inovacijas skatina patys gamintojai norėdami suteikti pridėtinės vertės gaminiui ir sukurti išskirtinumo įspūdį perpildytoje rinkoje“, - sako rinkos tyrimų bendrovės „Mintel“ analitikas Neilas Masonas.
Vis dėlto anot jo, vartotojai labiausiai nori paprastumo ir patogumo. N. Masonas pastebi, kad funkcijų gausa pradeda klaidinti vartotoją, kuris sutrinka kaitlentėje išvydęs gausybę mygtukų, rankenėlių ir kompiuterio ekraną.
Ne paslaptis, kad papildomos funkcijos leidžia už parduodama produktą paprašyti didesnės kainos. Funkcijų perteklius didina bendrovių pardavimus. Tačiau D. Mattinas pastebi, jog rinkoje kai kurie produktai sulaukė didžiulės sėkmės dėl savo paprastumo ir perteklinių funkcijų stokos.
„Apple“ sukurta dizaino ir funkcionalumo švara tapo vertybe vartotojų akyse. Paprastumas papirko pirkėjų širdis. Šiuo metu „Apple“ valdoma mobiliųjų programėlių parduotuvė juda link funkcionalumo infliacijos, kurią kontroliuoja patys pirkėjai. Pastarieji rinkos sąlygomis nusprendžia kurios programėlės yra prasmingos ir naudingos, o kurios bevertės.
Mobiliųjų programėlių dėka „iPhone“ ir „iPad“ nebėra taip išgryninti kaip jų pirmtakas, muzikinis grotuvas „iPod“. Vos tik pasirodęs rinkoje „iPod“ iš savo konkurentų tarpo išsiskyrė unikaliu paprastumu. Tuometiniai MP3 grotuvai buvo apkrauti įvairiausiais mygtukais, rankenėlėmis ir funkcijomis, tuo tarpu „iPod“ valdymas buvo inovatyvus ir intuityvus.
D. Mattino teigimu, patys geriausi dizaineriai tobulina produktus tol, kol pavyksta pasiekti tobulybę ir atsisakyti visų perteklinių galimybių, nes prietaisas turi atlikti tik tai, ko iš jo yra tikimasi ir nieko daugiau. Tokie dizainerių sprendimai pasiteisina ir pirkėjai mielai juos renkasi. Deja, didžioji dalis dizainerių yra vidutiniokai, kurie žengia lengviausiu keliu ir apkrauna vartotoją papildomomis galimybėmis.
Galbūt ateityje elektroninių prietaisų laukia išgryninimo etapas, kurio metu gims išmanios skalbimo mašinos turinčios vos vieną mygtuką. Vartotojui tereikės sudėti rūbus į skalbimo mašiną, o įrenginys pats nuspręs, ką reikėtų daryti su jam pateiktu turiniu.
