Vilius Petkauskas
Europos parlamentarų nuomone, Finansinių sandorių mokestis (FSM), parlamente sulaukęs milžiniško palaikymo, sumažins bankų norą užsiiminėti spekuliatyvia veikla.
Graikijos atstovės parlamente nuomone, FSM sulaukė gausaus kritikos lietaus dėl lobistinės bankų įtakos politikų nuomonei šiuo klausimu. „Atsižvelgėme į konstruktyvią kritiką ir pasiūlėme lengvatas, kurios galiotų iki 2017 metų. Tai palengvintų pereinamąjį laikotarpį ir garantuotų, kad visi administraciniai nesklandumai būtų išspręsti“, – spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams pasakojo A. Podimata. Parlamentarė pridūrė, kad kai kurios valstybės, kaip jau tapo įprasta, žiūri vien savo intereso ir nepaiso siekio kurti gerovę visoje Europoje.
Austrijos atstovas, Othmaras Karas, kuris buvo pereinamojo laikotarpio iniciatorius, žurnalistams sakė, kad Europos parlamento balsavimo rezultatai puikiausiai parodo šio mokesčio potencialą. „Tai yra atsakas į krizę. Nuo pat 2008 metų vyksta įvairios pertvarkos, tad FSM yra normalus reiškinys finansinių institucijų reformų kontekste“, – teigė O. Karas.
Pastarasis pridūrė, kad FSM įvedimu nėra siekiama papildyti Europos Sąjungos (ES) biudžetą, o veikiau siekis padėti pagrindą ilgalaikei globalios finansų rinkos sinchronizacijai, kuri padėtų užkirsti kelia panašioms krizėms, kokia sukrėtė pasaulį praeito dešimtmečio pabaigoje.
Belgijos atstovo, Philippe Lambertso manymu, FSM reikšmingai prisidės prie mokesčių vengimo, nes numatyta, kad mokesčių nemokėjimas negarantuos, kad įsigyti vertybiniai popieriai tapo nuosavybe.
„Bankai apipynė šį mokestį įvairiomis legendomis – esą FSM pakenks pensijų fondams. Kaip žinome, pensijų fondai investuoja į mažos rizikos vertybinius popierius, kurie nėra perparduodami dažnais intervalais, taigi vieną tūkstantąją nuo nominalios vertės siekiantis mokestis niekaip nepaveikia kaupiamos senatvės pensijos dydžio“, – dėstė P. Lambertsas.
P. Lambertso teigimu, turint visą informaciją, susijusią su FSM, bankų argumentacija prieš mokestį atrodo juokingai. „Šio mokesčio tikslas – sugrąžinti bankų veiklą į tikrą ekonomiką. Užsiiminėjimas sparčiąja prekyba, paremta algoritmais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais suteikia naudos tik finansinėms institucijoms, bet ne visuomenei. Šio mokesčio tikslas panaikinti banko, kaip kazino veiklą“, – žurnalistams sakė parlamentaras.
Paklaustas ar mokestis nepaskatins kapitalo persikelti į valstybes, nepritariančias FSM įvedimui, Belgijos atstovas pareiškė, kad mokestis sudaro tūkstantąją, o kai kuriasia atvejais ir dar žemesnę dalį nominalios sandorio vertės, todėl kapitalo pasitraukimui prielaidų nėra. „Kita vertus jei finansų institucijos išsigąstų tokio mokesčio, galima teigti, kad jos užsiima rizikinga veikla, taigi jų pasitraukimas tik sustiprina ekonomiką“, – teigė parlamentaras.
Ekonomika.lt primena, kad šiandien Europos parlamente už mokesčio taikymą balsavo 522 parlamentarai, prieš – 141. Po ilgų diskusijų pasiūlyta taikyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu galiotų mažesnis mokestis – valstybės skolos vertybiniai popieriai būtų apmokestinami 0,05 proc. dydžio tarifu, kaip ir pensijų fondų prekyba akcijomis ir skolos vertybiniai popieriai, tuo tarpu išvestinėms finansinėms priemonėms būtų taikomas vos 0,005 proc. vertės tarifas.
Finansinį mokestį įsivesti sutiko 11 euro zonos valstybių – Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Graikija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija.
