Brangstantys degalai ir maisto produktai – tai ne tik stresas piniginei. Investuotojo požiūriu, tai galimybė gauti pelno iš energetikos ir žaliavų kainų kilimo. Klubas „Pinigų srautas“ organizavo seminarą apie investicinį instrumentą leidžiantį uždirbti Lietuvos investuotojams sunkiau pasiekiamose žaliavų rinkose.
Vienas iš paprastesnių būdų įsisukti į kainų bumo apimtas žaliavų rinkas – investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF). Tai fondai, kurių investiciniais vienetais panašiai kaip akcijomis prekiaujama biržoje. Jų ypatumas yra tas, kad fondų investicijų vertė susiejama su tam tikru indeksu, pavyzdžiui, biržose prekiaujamų energetikos išteklių ar kitų žaliavų indeksais. Taigi investuotojai uždirba didėjant indeksams, t.y. brangstant naftai, metalams ar maisto produktams.
Pasak „Hansabanko“ finansų maklerio Dariaus Slavinsko, ETF vertė iš esmės gali būti siejama su bet kokiu turtu, kuriuo prekiaujama biržose (akcijomis, obligacijomis ir t.t.). Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu populiariausi būtent su energetikos ir žaliavų kainų indeksais susieti fondai.
„Didėjant naftos kainai, proporcingai didėja ir fondo vieneto kaina“, - fondų populiarumo priežastis nurodo D. Slavinskas.
Palyginti su tradiciniais aktyviai valdomais fondais, ETF mokesčiai yra mažesni ir siekia 0,1-1% nuo investuotos sumos (aktyviai valdomų fondų mokesčiai paprastai sudaro apie 2-3%). Kadangi ETF investicijų vertė susiejama su indeksu, tai investuotojui užtikrina tam tikrą rizikos išskaidymą. Investuojama ne į pavienes akcijas ar žaliavas, o į indeksą sudarantį jų rinkinį. Kadangi ETF investiciniais vienetus galima pirkti ir parduoti biržoje, jie yra likvidesni nei tradicinio fondo vienetai, kurių kaina fiksuojama vieną kartą per dieną ir tik šia kaina galima pirkti arba parduoti.
Investicijų prieskonį galima dar labiau paaštrinti svertiniais ETF. Tokiu atveju fondo vieneto vertė keičiasi labiau nei susieto indekso, pavyzdžiui, naftai pabrangus 1%, fondo vieneto vertė didėja 2%. Tačiau jei nafta pigs, atitinkamai fondo vieneto vertė taip pat mažės dvigubai sparčiau.
„Tokio tipo investicijas galima rinktis spekuliuojant, kai kuri nors rinka smarkiai kyla ir yra didelė tikimybė, kad kilimas dar tęsis“, - nurodo D. Slavinskas.
Yra ir atvirkštiniai ETF, kurių vertė keičiasi priešinga kryptimi nei susieto indekso. Pavyzdžiui, jei investuotojas tikisi, kad finansų krizė dar labiau supurtys akcijų rinkas ir jų kainos mažės, tai jis gali pirkti atvirkštinius su akcijų indeksais susietus ETF.
Kol kas Lietuvoje galima investuoti tik į užsienio biržų sąrašuose esančius ETF. Fondų vienetais per šalies tarpininkus galima prekiauti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įsigyjant akcijas Niujorko ar kitose užsienio biržose. Atsižvelgiant į tarpininkų taikomus komisinius mokesčius į ETF investuojama minimali suma turėtų sudaryti 10.000-20.000 Lt.
