Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ - avialinijų „flyLAL“ veiklos išskaidymas ir pastarojo pusmečio finansinė veikla verčia galvoti, kad bankrotui buvo ruošiamasi nuo „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo.
Būtent tai praėjusią savaitę aiškinosi susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sudaryta darbo grupė. Ministras žadėjo, jei pateiktos išvados kels bent kiek abejonių skrydžių bendrovės veikla, teisėsaugos institucijoms paves išsiaiškinti, ar jos žlugimas nebuvo surežisuotas.
Neigia tyčinį bankrotą
Skrydžių kompanijos akcijas valdo „ŽIA Valda“ (40,73 proc.), „Indeco“ ( 27,15 proc.), „Sanitex“ (22,63 proc.) ir „VA Reals“ (9,49 proc.).
Vienas stambiausių akcininkų, „flyLAL Group Services“ valdybos pirmininkas Gintaras Žiemelis, kategoriškai atmeta bet kokius pasakymus dėl neva išdalyto turto naujai įsteigtoms bendrovėms ir dėl tyčinio bankroto.
„To niekada nebuvo siekiama. Net ir susiklosčius nepalankiai finansinei situacijai, „flyLAL“ ieškojo būdų veiklą tęsti. Buvo siekiama palankesnių sąlygų vykdyti skrydžius iš Vilniaus oro uosto, pasitelkę pasaulinio lygio aviacijos ekspertus analizavome pasikeitusią situaciją rinkoje, kreipėmės paramos į valstybę, ieškojome investuotojų“, - aiškino G. Žiemelis.
Viena iš aplinkybių, valstybės vadovus verčiančių taip manyti, yra avialinijų bendrovės turto pagrindu įsteigtos kitos „flyLAL Group Services“ priklausančios įmonės. G. Žiemelis tai aiškina kitaip – naujai įsteigtos įmonės, investuodamos į atskiras aviacijos veiklos sritis, jas išplėtojo iki aukšto tarptautinio lygio.
„Ne iš „flyLAL – Lithuanian Airlines“ tos lėšos atėjo – įmonės kūrė verslo planus ir skolinosi. Teikdamos paslaugas „flyLAL Group Services“ įmonės padėjo užtikrinti avialinijų veiklą ir netgi netiesiogiai finansiškai rėmė oro bendrovę“, - detalizavo verslininkas.
Esą tik dėl didžiulių investicijų buvo galima išplėtoti aviacijos verslo atskiras šakas, sukurti jų vertę ir užtikrinti perspektyvą.
Akcininko teigimu, skrydžių veiklai nereikalingo turto „flyLAL Group Services“ įsigijo sumokėdamos už jį maždaug 1,5 karto daugiau nei jo vertė. Esą svarbu ir tai, kad „flyLAL Group Services“ valdomos įmonės oro bendrovei paslaugas teikė palankesnėmis sąlygomis, kartais ir žemesnėmis už savikainą kainomis nei kitoms įmonėms, tačiau „flyLAL“ įmonių grupės bendrovėms vis vien liko skolinga.
Pasitiki partneriais
Vis dėlto nesėkminga avialinijų veikla verčia abejoti, ar jai vadovavusi verslo grupė atrodo patikimai, ar analogiškas likimas negresia kitoms jų valdomoms bendrovėms.
Pavyzdžiui, ar „ŽIA Valda“ valdomų bendrovių „BPC Travel“, „flyLAL Technics“, „Baltic Ground Services“, leidinio „Valstiečių laikraštis“, viešųjų ryšių agentūros „Baltic Media Partners“ ir kitų neištiks panašus likimas? Ar „Indeco“ priklausančios „Būsto renovacijos agentūra“, „Fima“, viešbutis „Belvilis“ jaučiasi saugūs? Ar „Sanitex“ įvaizdis nesumenko partnerių akyse?
Žlugusių avialinijų akcijas valdančios kompanijos savo tinklalapiuose skelbiasi esančios patikimos, turinčios solidžią patirtį verslo valdyme. Įdomu, kaip akcininkai vertina vieni kitus?
Bendrovės „Indeco“ generalinis direktorius Vaidas Barakauskas tvirtino, kad jam „flyLAL“ žlugimas buvo netikėtas, tam nebuvo ruoštasi. „Apmaudu. Investavom, o patyrėme nuostolių, bet tai niekam neįdomu“, - sakė V. Barakauskas.
„Indeco“ vadovas sako nusivylęs susiklosčiusia padėtimi, nesėkmingomis derybomis su šveicarų kompanija, kuri nesilaikė susitarimų, tačiau ne akcininkais - verslininkais, vadovaujančiais kitoms įmonėms. „Jais, kaip žmonėmis, pasitikiu, visi stengėsi, ieškojo būdų, kaip išvengti žlugimo“, - kalbėjo V. Barakauskas.
Akcininkai kreipėsi į teismą
Įdomu tai, kad avialinijų šeimininkų iniciatyva praėjusių metų pabaigoje teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižikiškų komentarų naujienų portaluose apie skrydžių bendrovę ir su ja susijusius asmenis.
Labiausiai užkliuvo teiginiai, esą po įmonės privatizavimo išaugo avialinijų skolos valstybei, buvo pasisavintas valstybės turtas, bei komentarai apie aviacijos veiklų atskyrimą. Paradoksalu, tačiau būtent tai šiandien abejonių kelia ir valstybės vadovams.
G. Žiemelis neatmeta, kad tokie komentarai prisidėjo prie avialinijų nesėkmių.
„Akivaizdu, kad pasitikėjimas bendrove, bendras keleivių skaičius mažėjo. Aviakompanijai negavus 5-7 proc. keleivių, gresia nemokumas. Tai labai jautru. Panašių problemų gali kilti bankams, jei pasklistų tendencingas šmeižtas apie bankrotą“, - įsitikinęs jis.
Nusiteikę ryžtingai kovoti
Pradėti tyrimą dėl tyčinio „flyLAL“ bankroto skatina ir nukentėję skrydžių bendrovės klientai, praėjusią savaitę įteikę tokį prašymą susisiekimo ministrui. Iniciatyvinės grupės atstovas Vytautas Mikelionis stebisi, kodėl anksčiau jis nebuvo pradėtas.
„Nenorime, kad šis procesas taptų politizuotas, norime atgauti pinigus, todėl prašome leisti teisėsaugos institucijoms, kuriomis pasitikime, dirbti savo darbą“, - kalbėjo V. Mikelionis.
„flyLAL“ klientai mano, kad 4 mln litų nuostoliai galėtų būti atlyginti įkūrus valstybės pagalbos fondą.
Susisiekimo ministras E. Masiulis atsargiai vertina šį pasiūlymą. „Padarę tokį precedentą dabar, įklimptume į didelius finansinius įsipareigojimus valstybei. Jie būtų nebepakeliami, reikėtų kompensuoti ir kitų įmonių bankroto atveju“, - sakė jis.
Nukentėjusieji ministrui įteiktame prašyme pabrėžė, jog Susisiekimo ministerija, Civilinės aviacijos administracija privalėjo kontroliuoti skrydžių bendrovės veiklą ir jos organizavimą.
Juolab kad tai numato ir Aviacijos įstatymas. Pagal jį minėtos institucijos yra atsakingos, kad skrydžių paslaugų teikimu neužsiimtų bendrovės, kurių finansinė padėtis neleidžia užtikrinti tokių paslaugų, jos turi kontroliuoti šių veiklą.
Jei susisiekimo ministras nesikreips į teisėsaugos institucijas, „flyLAL“ klientai žada teikti grupinį ieškinį, kuriuo atsakovais trauks ne tik skrydžių bendrovę, bet ir minėtas institucijas.
Lina Bušinskaitė
