Praėjusių metų pabaigos BVP duomenys bylojo apie įsibėgėjantį ekonomikos atsigavimą visose trijose Baltijos valstybėse. Silpniausia šiuo požiūriu išliko Latvija, kurios BVP per 2010 metus sumažėjo dar 0,3 proc. Lietuvos ir Estijos ekonomikos sugebėjo ūgtelėti atitinkamai po 1,3 proc. ir 3,1 proc. Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, Baltijos šalių ekonomikos praeitais metais sugebėjo atsitiesti sparčiau nei, ekonomistai prognozavo 2010 metų pradžioje. Atsigavimas dar toli gražu ne toks, kokio norėtųsi, eksporto rinkų sąlygotas ekonomikos augimas dar sunkiai skverbiasi į kitas ūkio dalis, tačiau 2010 metų pabaiga atrodė žadančiai.
Nors ir atsigauname, vis dar tebeesame gerokai nutolę nuo savo piko. Baltijos šalių nuosmukis 2009 metais buvo bene didžiausias recesijos krečiamoje pasaulio ekonomikoje. Tad ir šiandien esame maždaug penktadaliu žemiau savo 2008 metų pradžios aukštumų. Nors per 2010 metus atotrūkį sumažinome, palyginti su piku, Lietuvos ekonomika šiandien yra apie 13 proc. mažesnė, Estijos – apie 16 proc., o Latvijos – net 23 proc., tad panaikinti šį atotrūkį truks tikrai daugiau nei porą metų.
Nors Lietuvos BVP šiomis dienomis auga lėčiau nei Estijoje, palyginimas su prieškrizinėmis vertėmis rodo kiek kitokį vaizdą. Lietuvos ekonomika kaimynių tarpe yra mažiausiai nusmukusi nuo 2008 metų pradžios maksimumo. Lietuvoje recesija pasireiškė 1-2 ketvirčiais vėliau, o atsigavimas prasidėjo tuo pat metu. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad mūsų šalis ekonominę krizę pasitiko mažiau įsiskolinusi užsieniui, nei kitos dvi kaimynės – Lietuvos užsienio skola 2009 metais siekė 86 proc. BVP, Estijos – 127 proc. BVP, o Latvijos – 155 proc. BVP.
Bruzdesys paskolų rinkoje – vis daugiau žaidėjų linkę pradėti skolinti. Būsto paskolų rinkos „atšilimas“ - geras ženklas nekilnojamojo turto sektoriaus bendrovėms. Tačiau verta nepamiršti, kad būtent kredito plėtra (kuri ir lėmė užsienio skolos kaupimąsi) vėliau sąlygojo tokią sunkią padėtį ūkį ištikus krizei. Tad ateityje vertėtų daug atsakingiau elgtis su šiuo procesu, kad mūsų šalis vėl netaptų tokia pažeidžiama kapitalo srautų pokyčių. O mes vėl nepatirtume ekonominio klestėjimo, kuris iš esmės būtų sąlygotas tik vartotojiškų gėrybių įsigijimo už skolintus pinigus.
2011 metai Baltijos šalių ekonomikoms bus tvirtesni nei praėjusieji, tačiau dar reikia peršokti nemažai barjerų. Dalis jų priklauso nuo mūsų pačių ekonominės politikos, tačiau kitai daliai, deja, turime mažai įtakos. Lietuva ir kitos Baltijos šalys prieš krizę turėjo stiprų kozirį – mažą valdžios skolą. Deja, ekonomikos nuosmukis situaciją pakreipė nepalankia linkme tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. Tačiau šių Baltijos šalių skola tebėra pakankamai nedidelė ir būtų labai pageidautina išlaikyti adekvačią biudžeto politiką, kad šio privalumo neprarastume. Taip pat matoma nemažai išorinių veiksnių, kuriuos valdyti yra sudėtingiau – tai pasaulio rinkų aplinkybių sąlygotas žaliavų kainų šuolis. Ypač maisto ir naftos. Šie produktai turi nemenką svorį šalies vartotojų krepšeliuose. Vakarų šalių centriniai bankai jau išreiškė susirūpinimą augančia infliacija, ir rinkoje tvyro lūkesčiai, kad jau šiemet bus didinamos palūkanų normos. O brangesni pinigai – Baltijos šalių atveju aktualios euro palūkanų normos – sunkins jau esamą gyventojų ir įmonių skolų naštą.
Pirmasis šių metų ketvirtis akcijų rinkai buvo santykinai neblogas, tačiau panašu, kad investuotojai jau ieškojo preteksto atsiimti uždarbius. Įmonių veiklos rezultatai IV ketv. buvo neblogi, tačiau ne tiek geri, kad būtų pateisinę akcijų brangimą 2010 metų pabaigoje. Įmonių pelnai augo, tačiau pelningumas prastėjo išaugus spaudimui iš kaštų pusės. Kovo viduryje korekcines nuotaikas papildė pasauliniai įvykiai – politiniai neramumai Egipte, Libijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Negatyvias pasaulines tendencijas perėmė ir Baltijos šalių investuotojai. Paskutinį smūgį rinkoms sudavė žemės drebėjimas ir jo padariniai Japonijoje, turėję įtakos ir Baltijos šalių akcijų kainų indeksus.
Akcijų rinkos perspektyvos šiuo metu atrodo gana nevienareikšmiškai. Viena vertus, stebime tiek pasaulio, tiek Baltijos ekonomikų atsigavimą, kuriam panašu nepakenks nei įvykiai Japonijoje ar Libijoje (neramumai pastarojoje ir sąlygojo naftos kainų šuolį). Tačiau pasaulio mastu įsismarkaujanti infliacija kelia finansų rinkų susirūpinimą. Palūkanas kelti ketina tiek Europos pinigų politikos vykdytojai. Rinkų atsakas į branginamas lėšas gali būti neigiamas, o tokiu atveju ir Baltijos rinkos gali neatsilaikyti prieš platesnio masto pasaulines tendencijas.
Vietos įmonių perspektyvos priklausys ne tik nuo to, kaip toliau seksis auginti pajamas, bet ir kaip bus tvarkomasi su sąnaudomis. Ši prielaida kyla tiek iš pasaulio žaliavų rinkos (brangus kuras), tiek iš darbo rinkos. Nors labai palengva, bet darbo užmokesčiai vėl įgauna teigiamą tendenciją. O ir gerų specialistų poreikis gali sąlygoti nevienodus darbo užmokesčio pokyčius skirtinguose darbo jėgos segmentuose.
Iš Baltijos akcijų rinkos traukiasi keletas įmonių, naujos ateiti neskuba. Iš Baltijos akcijų sąrašo pasitraukė ar greitu metu pasitrauks trejeto bendrovių akcijos („Stumbras“, „Alitos Investicijos“, „Latvijas Krajbanka“), o tai nėra labai gera žinia ir taip gana menkai Baltijos akcijų rinkai. Naujos įmonės ne itin aktyviai linkę naudotis vertybinių popierių rinka kaip alternatyva lėšoms pritraukti, nors to buvo galima tikėtis kai bankai labai nenoriai dalino paskolas. Veikiausiai mūsų įmones atbaido Baltijos akcijų rinkos dydis ir menkas likvidumas. Vietoje to renkamasi didesnes kaimynines rinkas – apie tai byloja keleto įmonių („Argowill“ ir „Avia Solutions Group“) žingsniai kotiruoti akcijas Varšuvos biržoje.
Palūkanų normų atotrūkis nuo euro palūkanų normos šiuo metu nedidelis ir leidžia manyti, kad finansų sistemos rizika yra susitraukusi iki nereikšmingos. Kitas džiugus pokytis – vėl gerinami kredito reitingai. Kovo viduryje gerų žinių sulaukė Latvija, kai net dvi kredito reitingų agentūros – „Fitch“ ir „Standard&Poor's" – pagerino reitingų perspektyvą į „teigiamą“ ir/ar padidino patį kredito reitingą. Latvijos vyriausybė 2009 m. buvo atsidūrusi dar keblesnėje padėtyje nei Lietuva ir tik tarptautinė paskola ir griežti kreditorių reikalavimai padėjo išvengti blogiausio scenarijaus. Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek Latvijos biudžetuose vis dar žioji skylės, tačiau padėtis nebėra tokia įtempta kaip buvo. Tiesa, šių aplinkybių nepakanka, kad vyriausybės obligacijų pajamingumai imtų trauktis.
