„Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai. Pastarasis veiksnys didina ekonominį neužtikrintumą, dėl to neigiamai veikiami verslo ir vartotojų lūkesčiai euro zonos valstybėse“, - antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto projektą sakė R.Budbergytė.
„Lietuva yra atvira prekiaujanti ekonomika - eksportas ir importas atskirai sudaro po 70 proc. BVP, dėl to prastesni mūsų prekybos partnerių lūkesčiai gali nepalankiai veikti Lietuvos eksporto tendencijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimo galimybes“, - pridūrė ministrė.
Ji pabrėžė, kad „Brexit“ įtaka Lietuvos ekonomikos augimui ateityje irgi gali sustiprėti, taip pat ragino atsižvelgti ir į ES bei Rusijos tarpusavio ekonominius santykius.
„Padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas - ES ir Rusijos tarpusavio ekonominiai santykiai yra pagrindinė išorinė rizika, į kurią privalome atsižvelgti planuodami ir tvirtindami kitų metų biudžetą “, - teigė R.Budbergytė.
Finansų ministerija rugsėjo viduryje sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Planuojama, kad šiemet šalies BVP augimas sieks 2,3 proc., o 2017-aisiais - 2,7 proc. (kovą prognozuotas atitinkamai 2,5 proc. ir 3,2 proc. augimas).
Vyriausybė parengė deficitinio 2017 metų biudžeto projektą - valstybės biudžeto pajamos, palyginti su šių metų planu, turėtų didėti 5,3 proc. (429,769 mln. eurų) iki 8,476 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 4,3 proc. (372,883 mln. eurų) iki 9,06 mlrd. eurų, todėl deficitas turėtų siekti 583,403 mln. eurų - 8,9 proc. (56,886 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (640,289 mln. eurų).
Kitų metų valstybės biudžeto projektą pradeda svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos.
