„Labai panaši suma numatoma kaip ir šiemet – apie 200 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Vilius Šapoka.
Pasak jo, šešėlis traukiasi dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, ekonomikos augimo, tačiau didelę pažangą šioje srityje padarė ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Tos papildomos (kovos su šešėliu – BNS) priemonės, kurių imamasi, (...) duoda rezultatą“, – tikino V. Šapoka.
Seimas birželio pabaigoje pritarė Vyriausybės pasiūlymams, kuriais stiprinama kova su „šešėliu“. Verslui bus suteikta galimybė per šešis mėnesius be jokių baudų ir delspinigių susimokėti pamirštus mokesčius, o „baltųjų finansų“ iniciatyva viešųjų pirkimų ir bankinio finansavimo srityse leis apriboti galimybes gauti kreditus mokesčių vengimu įtariamoms įmonėms.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis didinamos baudos už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leis paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiks minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, jog neatitikus tokių kriterijų, nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gyventojams, kurie legaliai pirks automobilių remonto, būsto apdailos ir remonto, vaikų priežiūros paslaugas, suteikiama galimybė susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM.
Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 15–30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
