Aukštos pasaulinės maisto kainos sparčiai didina žemės ūkio bendrovių pajamas, todėl investuotojai rodo vis didesnį susidomėjimą šia verslo sritimi bei pačia žemės ūkio paskirties žeme. AB FMĮ „Finasta" analitikai atkreipia dėmesį, kad itin gausūs pinigų srautai šiuo metu kreipiami į Juodžemio regioną, kurio potencialas yra labai didelis ir neišnaudotas – žemės yra pakankamai daug, ji naudojama neefektyviai ir, svarbiausia, yra palyginti nebrangi.
Užsienio investicijas „traukiantys" veiksniai Juodžemio regione yra pati žemės kaina, sklypų dydis bei jų konsolidavimo galimybės. Šiuo metu Rusijoje derlingiausia žemė perkama už ne mažiau kaip 1000-2500 Lt/ha, o vidutinis kainos augimas 2007 m. siekė apie 40 proc. Palyginimui, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės kainos, vienos mažiausių Europos Sąjungoje, vidutiniškai yra 2-3 kartus didesnės, o derlingiausios žemės, Registrų centro duomenimis, Šiaurės Lietuvoje perkamos 3-8 kartus brangiau nei Juodžemio regione – daugiau nei po 8000 Lt/ha.
Be to, keletą kartų pigesnė žemė yra bent dukart derlingesnė nei pas mus. Lietuvoje 2007 metais vidutiniškai iš vieno hektaro buvo prikulta 30,1 centnerio javų, Rusijoje šis rodiklis sudarė 29,5, o Ukrainoje – tik 21,8 centnerių. Tačiau mokslininkų teigimu, derlingumo lygis tokiose gerose žemėse gali būti daugiau nei dvigubai didesnis, tik tam būtinos investicijos į žemės ūkio technikos modernizavimą, sėklas, trąšas, ūkininkų apmokymus. Žinant, kad per paskutinius metus pasaulinės maisto kainos vidutiniškai pabrango apie 50 proc., investicijų grąžos iš žemės ūkio paskirties žemės galima tikėtis dar didesnės.
Pasak „Finasta" ekspertų, užsienio investuotojų, kurių daugumą sudaro Skandinavijos šalių atstovai, aktyvi plėtra Rusijos ir Ukrainos Juodžemio regione prasidėjo prieš dvejus metus. Pradinė investuotojų plėtros strategijos dalis – sukaupti kuo didesnį valdomos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemių portfelį, kuriame vėliau būtų galima „užkurti" žemės ūkio veiklos operacinį „varikliuką". Šiuo metu jau kelios užsienio kapitalo bendrovės yra sukaupusios didesnį nei 300 tūkst. ha žemės portfelį, o jų ateities planai žada ne mažesnių tempų plėtrą.
Lietuvoje kol kas tokias ambicijas yra paskelbusi vienintelė lietuviško kapitalo žemės ūkio paskirties žemės valdytoja Lietuvoje AB „Agrowill Group", kuri savo investicinę veiklą sieja būtent su Juodžemio regionu. Ši bendrovė, vienintelė iš visų Baltijos šalių įmonių, planuoja vystyti investicinę veiklą Juodžemio regiono rinkoje, nes yra sukaupusi didelėms investicijoms reikalingą kapitalą. Artimiausiuose „Agrowill Group" planuose numatytas Juodžemio regiono žemių supirkimas bei išsinuomojimas, pasirašant ilgalaikes sutartis. Bendrovė ketina sudaryti žemės ūkio paskirties žemės portfelį, kuriame būtų galima išplėtoti žemės ūkio verslą.
Kita vertus, dėl dabartinės painios ir dviprasmiškos teisinės sistemos Rusijoje bei Ukrainoje būtina diskontuoti žemės kainą. Ukrainoje išlieka nepanaikintas žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos moratoriumas, kuris neleidžia sudaryti pirkimo-pardavimo sandorių tiek šalies piliečiams, tiek užsienio gyventojams. Tačiau užsieniečiams nėra apribojimų nuomotis žemę, pasirašant ilgalaikes sutartis. Pasibaigus moratoriumui, nuomininkams žadama suteikti pirmenybę įsigyti nuomojamą žemės sklypą.
Analitikų nuomone, situacija Rusijoje yra tik truputį palankesnė. Žemės ūkio paskirties žemę be apribojimų gali įsigyti Rusijos piliečiai ir kiti ūkio subjektai, o užsieniečiams leidžiama dalyvauti žemės rinkoje tik per Rusijoje registruotus juridinius asmenis. Užsieniečiai negali turėti didesnės nei 50 proc. šių juridinių asmenų kontrolės. Tačiau užsienio investuotojai atrado kelius, kaip per ilgą dukterinių ir ofšorinių bendrovių tinklą paslėpti savo užsienio kilmę. Vis dėlto užsienio investuotojai negali jaustis visiškai ramūs: nors Rusijos valdžia dabar pakankamai pasyviai stebi užsienietiško kapitalo antplūdį į šalies žemės rinką, ji gali bet kada atrasti teisinių priekabių dėl užsienio investuotojų veiklos.
