Kas sprendžia, kiek kainuos karas arba taika? Pagal NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos taisykles - visi sprendimai daromi pasiekus sutarimą, pagal konsensuso principą, po valstybių narių diskusijų ir konsultacijų.
Konsensuso (sutarimo) keliu pasiektam NATO sprendimui turi pritarti kiekviena valstybė narė. Tai reiškia, kad jei skelbiamas „NATO sprendimas“, jis išreiškia visų suverenių valstybių – aljanso narių kolektyvinę valią. Šis principas taikomas kiekvieno komiteto lygyje ir rodo, kad NATO sprendimai yra kolektyviniai valstybių narių sprendimai.
Praktikoje tai pasireiškia, tuo kad NATO organizacijos susirinkimuose nebalsuojama. Konsultacijos vyksta tol, kol prieinamas visiems priimtinas sprendimas. Kartais valstybės narės sutaria, kad dėl kurio nors dalyko „nesutarta“. Iš esmės šis derybų procesas yra pakankamai greitas, nes valstybė narės reguliariai konsultuojasi viena su kita ir dažnai iš anksto žino bei supranta viena kitos pozicijas iš anksto. NATO generaliniam sekretoriui lieka diriguoti konsultacijų procesui.
Valstybių narių indėliai į NATO veiklos finansavimo aruodą nesudaro bendro fondo ar banko. Bendro katilo nėra. Valstybės pačios sprendžia, kiek lėšų skirti gynybos reikmėms. Tai viena priežasčių, kodėl karinės išlaidos įvairiose valstybėse yra skirtingos.
2007 metais Lietuvos gynybos išlaidos sudarė 1126 mln. litų. Palyginimui galime pateikti atsitiktinai parinktų panašių ir nepanašių valstybių išlaidas: Latvijos, Belgijos, JAV.
Valstybių dalyvavimas tarptautinėse misijose Afganistane ar Irake yra nevienodas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija Afganistane išlaiko apie 7700 britų kariuomenę, o Vokietija ir Prancūzija Afganistano misijoje dalyvauja žymiai mažiau. Britų politikai, ypač esantys opozicijoje reikalauja, kad prancūzai ir vokiečiai tokiu atveju prisidėtų finansiškai.
Pasaulinis karas prieš terorizmą Irake, Afganistane ir kitur kainuoja virš 500 milijardų JAV dolerių. Vienos JAV išlaidos Irake yra 8 milijardai JAV dolerių per mėnesį.
Tačiau politikai tokiais reikalavimais tik kelia savo politinį autoritetą savo šalies viduje, t.y. politikuoja. O NATO pasitarimai vis tiek vyksta už uždarų durų. Čia nėra nei balsavimo, nei demokratijos – tai slapti kariniai reikalai.
Šiandien Vilniuje vykstantis susitikimas yra neformalus, jame dalyvauja ir žurnalistai. Vilniaus 2 dienų susitikimo išlaidos vienam tūkstančiui dalyvių - 20 mln. litų.
Misija Afganistane – oficialioji neformalaus NATO susitikimo Vilniuje dienotvarkė. Be šios ar kitų misijų biudžeto, nagrinėjamos ir prielaidos - kas būtų, jei misijos nebūtų, kiek kainuotų ateityje, jei sutaupyti dabar.
Parengė Edvinas Sverečius
