Lietuvos noras pasistatyti atominę elektrinę iš dalies yra šios šalies vyriausybės bei kitų Europos Sąjungos valstybių noras atitikti griežtus bendrijos reikalavimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, rašo „Financial Times“. Tačiau kur kas svarbesnis veiksnys yra regiono siekis išsilaisvinti nuo priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių.
Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas teigė, kad dabar yra tinkamas metas statyti atominę elektrinę. „Mes judame į priekį su šiuo projektu – niekas nepasikeitė“, – sakė viceministras, kartu išreikšdamas ir savo užuojautą Japonijos branduolinės krizės aukoms. Projekte numatyta Visagine pastatyti 3,4 megavatų branduolinę jėgainę.
„Tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – toliau kalbėjo R. Švedas.
Nepaisant to, kad Vokietijoje po branduolinės krizės Japonijoje kilo protestų banga prieš atominę energetiką, o ES nurodė atlikti streso testus visose 143 Europos atominėse elektrinėse, tačiau Lietuva savo ketinimų neatsisako.
Nors Lietuvos pasisakymas už branduolinę energetiką gali pasirodyti kur kas aktyvesnis nei kitų ES valstybių, tačiau jis nėra išskirtinis. Prancūzija jau ilgą laiką plėtojo branduolinę energetiką ir netgi atsisakė suteikti ES daugiau įgaliojimų kontroliuoti šalies branduolinės energetikos pramonę.
Vis dėlto, Lietuvos užsispyrimas primena apie nesutarimą energetikos klausimais tarp ES senbuvių ir naujųjų bendrijos valstybių. Prieš du metus rytinės ES valstybės išgyveno dujų krizę, kuomet Rusija, didžiausia Europos dujų tiekėja, nutraukė dujų tiekimą. Nuo to laiko šios šalys nuolat reiškė savo nepasitenkinimą dėl likusių ES valstybių nesirūpinimo bendrijos energetine nepriklausomybe.
„Kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės vis dar optimistiškai žvelgia į branduolinę energetiką“, – sako Briuselyje įsikūrusio „Bruegel“ studijų centro analitikas Georgas Zachmannas, konkrečiai nurodydamas Lenkiją ir Rumuniją. Nebūdami tokie turtingi, kaip kiti Europos valstybių gyventojai, šių šalių piliečiai yra pasirengę priimti galimą riziką dėl branduolinių nelaimių.
„[Šiose šalyse] yra suvokiamas galimų alternatyvų trūkumas“, – sako analitikas.
Lietuvoje nuo devintojo dešimtmečio vidurio Ignalinoje stovėjo atominė elektrinę, kurią, stodama į ES 2004 metais, šalis pasižadėjo uždaryti. Tačiau to pasekmės buvo priešingos – Lietuva politiškai susijungė su Vakarais, tačiau ji tapo priklausoma nuo Kremliaus dujų ir naftos.
„Ignalinos AE uždarymas tuomet nesulaukė ir vis dar nesulaukia palaikymo“, – sako Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Virginijus Valentinavičius.
Su ES pagalba Lietuva tikisi pastatyti suskystintų dujų terminalą, sujungti vamzdynus su Lenkija ir nutiesti elektros tiltą su Švedija. Vis tik, pagrindinis energetinės nepriklausomybės plano uždavinys yra atominė elektrinė, kuri, kaip teigiama, iki 2020 metų turėtų sugeneruoti 51 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Branduolinė jėgainė taip pat galėtų elektra aprūpinti Lietuvos kaimynes – Latviją ir Estiją.
Naujoji atominė elektrinė būtų statoma senosios elektrinės vietoje, kur šiuo metu dirba per 2 tūkst. darbuotojų. Jie uždarinėja sustabdytus reaktorius ir prižiūri per 20 tūkst. panaudoto kuro strypų. Tai yra darbas mažiausiai 20 metų.
Nepaisant politinės valios, Lietuva susiduria su sunkumais ieškodama strateginio investuotojo šiam projektui, kurio kaina gali siekti nuo 3 iki 5 mlrd. eurų. Lapkričio mėnesį iš projekto netikėtai pasitraukė Pietų Korėjos kompanija „Korea Electric Power“. Dar prieš nelaimę Fukushimos atominėje elektrinėje R. Švedas lankėsi Japonijoje ir mėgino sudominti potencialius investuotojus.
Jei Lietuvai nepavyktų pasistatyti atominės elektrinės, tai gali padaryti kiti – Rusija planuoja statyti dvi branduolines jėgaine Lietuvos pasienyje: vieną Kaliningrade, kitą Baltarusijoje. Pastaroji būtų visai šalia Vilniaus ir tai kelia nerimą Lietuvai, kuriai gali tekti gyventi pagal abejotinus saugumo standartus pastatytos atominės elektrinės šešėlyje.
Lietuva įtarinėja Rusiją siekiančią atbaidyti investicijas į jos atominės elektrinės statybas ir taip išlaikyti energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
„Jie [Rusija] tai panaudotų politiniams tikslams, kad galėtų dominuoti regione, – sakė R. Švedas. – Baltarusija yra didelė šalis. Statykite ją [atominę elektrinę] kur nors kitur.“
