Fejerverkų parduodama vis daugiau. Tuo besidžiaugiantys pardavėjai pastebi – moterys vyrams pokšinčių linksmybių niekada neperka. Pirotechnikos gaminių prekybininkams pirkėjai nepašykšti net kelių stambių kupiūrų.
Pirkėjai – vyrai
Šiemet prekyba pirotechnikos gaminiais paviliojo net šiaulietę sambo imtynininkę Santą Pakenytę. Kai antrą Kalėdų dieną daugelis šiauliečių tebesėdėjo prie šeimos stalo ar lankė draugus, Santa prekiavo pirotechnika. Nežinia, ar moteriškas žavesys taip vyrus paviliojo – šiemet fejerverkų pardavimai išaugo ne tik jos prekybos vietoje.
„Pagrindiniai fejerverkų pirkėjai – vyresni nei 35-erių metų amžiaus vyrai, gal ne patys turtingiausi – vidutinės klasės atstovai. Sulaukiama ir pensinio amžiaus žmonių. Rečiausiai apsilanko moterys. Jos dažnai bando vyrus atkalbėti, traukia juos už skverno, prašydamos nepirkti fejerverkų“, – pastebi Santos kolega Paulius ir teigia į šiuos „konfliktus“ niekada nesikišantis ir atsakantis tik supratinga šypsena.
„Bambioškę“ pirko elniams baidyti
Nors aktyviausia fejerverkų prekyba vyksta paskutinėmis metų savaitėmis, jie perkami ne tik prieš Naujuosius metus ar Kalėdas. „Pasitaiko, kad tėvai ar seneliai nuperka vaikų gimtadieniams“, – sako Santa ir prisimena ir išskirtinį, nuostabą ir juoką sukėlusį atvejį.
„Atėjęs vyras teiravosi, kokios „bambioškės“ geriausiai tiktų elniams baidyti. Supratau, kad jis buvo medžiotojas. Rekomendavau jam suktukus. Jis nemažai jų įsigijo“, – pirkėją prisimena Santa.
Pamėgo „dolerius“
Paulius pastebi, kad žmonės rečiau ryžtasi pirkti naujus, neseniai rinkoje pasirodžiusius pirotechnikos gaminius. „Pirkėjai šiais metais buvo tradiciški. Dažniausiai perkami „doleriai“, sviedinių rinkiniai ir suktukai“, – pastebi jis. Sandra jam pritaria – pusketvirto lito kainuojančius suktukus pardavė ne tik ji, bet ir centre dirbantys kolegos.
Anot Pauliaus, pernai metais žmonės pirotechnikos įsigydavo už maždaug 35 litus, o šiemet savo pinigines atveria šiek tiek plačiau.
„Dažniausiai pirkėjas perka už 50 litų, o per šventes – už maždaug 70 ar net daugiau“, – teigia Santa. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmonės pirotechnikos gaminiams nepašykšti gerokai daugiau nei 100 litų, bet būna ir atvirkščiai – pirkėjai nusprendžia fejerverkams planuotą išleisti sumą skirti, tarkim, saldainiams.
Daugiausia fejerverkų planuojama parduoti gruodžio 30-31 dienomis. „Pamenu, pernai metų gruodžio 30-ąją vienos prekybos vietoje parduota pirotechnikos už maždaug keturis tūkstančius litų, o 31-ąją – net beveik aštuonis“, – teigia Paulius.
Ir jis, ir Santa prisipažįsta patys fejerverkų neperkantys. „Pasižiūrime pas kaimynus“, – šmaikštauja Paulius.
Fejerverkų naudojimas
Ugniagesiai rekomenduoja pirotechnikos priemones pirkti tik parduotuvėse, skaityti jų naudojimo instrukcijas ir niekada jų nebandyti uždaroje patalpoje. Pavojų gali kelti nesuveikusios pirotechnikos priemonės. Tuo atveju, kai pirotechninis gaminys neiššovė, nederėtų artintis prie jo mažiausiai 15 min. arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Nesuveikusį fejerverką patariama išmesti, prieš tai panardinus į vandenį.
Draudžiama pirotechnikos priemones naudoti arčiau kaip 75 metrai nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto ar šarvojimo patalpų.
Pirotechnikos gaminius galima naudoti tik švenčių dienomis. Vaikams rekomenduojama atkreipti dėmesį, kokiai klasei šis gaminys priklauso. 1-os klasės pirotechnikos gaminius gali naudoti ne jaunesni kaip 14 metų, 2-os klasės – ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, 3-ios klasės – 18-kos sulaukę žmonės. 4-os klasės gaminius gali naudoti tik pirotechnikai. Vaikai, eidami į kiemą sprogdinti petardų, turėtų kartu vestis ir ką nors iš suaugusiųjų.
