Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno. Nors žvelgdami į bendrą JAV ir Europos paveikslą vis dar galime rasti nemažai tamsesnių potėpių, bendros tendencijos leidžia įžvelgti šviesą tunelio gale.
Trapų JAV ir Europos augimo pamatą dar gali paplauti pro centrinių bankų užtvankas prasiveržusios skolų problemos, tačiau bendrą šalių ekonomikos vaizdą atspindintys rodikliai maloniai džiugina.
Lietuvos ekonomikos motoras, varomas augančio eksporto, turėtų pajusti pagrindinių prekybos rinkų augimo impulsą, vadinasi, galėsime džiaugtis ne tik ramesniu miegu, bet ir storesnėmis piniginėmis.
Statistiniai rodikliai džiugina
Statistinių rinkos duomenų analize užsiimančios „Markit Group“ sudaromas pramonės pasitikėjimo indeksas (ang. purchasing managers index, arba PMI) rodo, kad Senojo žemyno garvežiai vis smarkiau įsuka gamybos variklius.
Indeksas sudaromas kas mėnesį apklausiant 400 įmonių vadovų 30 pasaulio valstybių. Remiantis PMI, kurio rodmenims viršijant 50 ribą indikuojamas ekonomikos augimas, galima teigti, kad padėtis nors ir lėtai, tačiau gerėja. Airija, kurios rugpjūčio mėnesio rodiklis buvo 56,6, tokio įvertinimo nebuvo sulaukusi 77 mėnesius. Ispanija (50,8) gali džiaugtis geriausia situacija per 28 mėnesius, Italijoje (50,3) registruojamas didžiausias optimizmas per 27 mėnesius, o Vokietijoje (53,5) užfiksuotas didžiausias rodiklis per 7 mėnesius.
Bendras euro zonos indeksas siekia 51,5, taigi bendros Europos valiutos vienijamos valstybės išgyvena kuklų, tačiau ilgai lauktą augimą – to euro zonoje nebuvo fiksuota daugiau nei dvejus metus. Turint omenyje, kad net 60 proc. Lietuvos eksporto tenka Europos Sąjungos (ES) valstybėms, ir nedidelis lietuviškų prekių paklausos augimas leistų valgyti sočiau.
Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad augant Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikai spartėjanti infliacija stumtelės importuojamų prekių kainas į viršų, o tai sukeltų šiokių tokių nepatogumų Lietuvai, iš Senojo žemyno importuojančiai 56 proc. reikalingų prekių.
Rusiją pakeis ES
Nors žemyno valstybių ekonomikos augimas yra džiugi žinia, tikimasi, kad galėsime ne tik sveikinti vokiečius ir prancūzus su besibaigiančia recesija, bet ir kartu įšokti į spartesnio augimo traukinį.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė mananti, kad pagrindinės prekybos partnerės ES atsigavimas neabejotinai pakoreguos ir Lietuvos augimo tendencijas. Ekspertė tikino, kad Rusijoje atsirandant vis daugiau rizikos veiksnių buvo baiminamasi, jog lėtės ir pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis – eksportas.
„Naujienos apie tvaresnį euro zonos augimą leidžia tikėtis, kad ateinančiais metais Lietuva augs, – teigė V. Klyvienė. – Mūsų šalies ekonomika tampa labiau subalansuota, nes Europa suveiks kaip papildomas augimo stimulas, neleisiantis mažinti eksporto apsukų.“
Pašnekovė pridūrė, kad verslas noriai rinksis Europos rinkas, kurios gali pasiūlyti aiškias ir prognozuojamas verslo sąlygas.
Kiek kitokios nuomonės laikėsi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jo manymu, lėkti į Europos rinkas dar anksti.
„Manau, kad apie ilgalaikį atsigavimą kalbėti dar anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, temdančių ilgalaikio augimo prognozes, – teigė ekspertas. – Tačiau trumpuoju laikotarpiu bet koks augimas teigiamai atsilieps ir Lietuvai.“
Nedarbą mažintų renovacija
Viena didžiausių Europos problemų – aukštas nedarbo lygis. Šiuo metu darbo neturi 12,1 proc. euro zonos gyventojų. Tiek pat bedarbių, Eurostato duomenimis, yra ir Lietuvoje.
Ekonomikos profesoriaus Jono Čičinsko manymu, didelis nedarbas ir kritę gamybos pajėgumai rodo, kad išsivysčiusių šalių ekonomikos potencialas dar nėra panaudojamas. „Padėtis, palyginti su 2008 metais, vis dar kukli, o gaminti galima tiek pat ar net daugiau, tačiau kol kas nėra paklausos ir riekiamų postūmių“, – tvirtino J. Čičinksas.
Briuselyje įsikūrusio Centrinės Europos studijų centro (CEPS) finansinių rinkų ekspertas Karelas Lannoo savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė: „Jei nebus suskubta taisyti darbo rinkos, galima susidurti su nemenkomis socialinėmis problemomis.“
Pašnekovo teigimu, Europa nedarbo lygiu pranoksta JAV, kur šis siekia 7,3 proc. dėl koordinuotos kontrolės stokos. „Europos centrinis bankas (ECB), skirtingai nei Federalinis rezervas, negali įsikišti į darbo rinkos procesus, todėl atsigavimo tempas skiriasi. Mes tiesiog negalime vykdyti efektyvios darbo rinkos politikos“, – aiškino ekspertas.
Vis dėlto augimas Europoje galėtų paskatinti atsigauti ir Lietuvos darbo rinką. Tiesa, to nepakaktų, kad stipriai sumažėtų bedarbių skaičius.
V. Klyvienės nuomone, didelis impulsas darbo rinkos atsigavimui – tesėti renovacijos pažadus. „Renovacija turėtų antrinį poveikį, kaip ir augantys atlyginimai bei didesnis vartojimas, o tai skatintų ekonomiką, vadinasi, ir darbo vietų kūrimą“, – tvirtino ekonomistė.
Daug neišspręstų problemų
Išvargintieji ilgalaikių krizių ir akcijų rinkų svyravimų gali tapti nepatiklūs ir imti klausinėti, ar Europos augimas tęsis iki dar vienos Roubini pavarde papuoštos euro žlugimo prognozės, ar šį kartą jau galime lengviau atsikvėpti ir imtis rimtesnių investicijų.
S. Besagirsko manymu, džiaugtis kol kas anksti. Ekspertas teigia, kad Senojo žemyno šalys vis dar serga, o vartotojų pasitikėjimas auga dėl nesibaigiančių gydytojo liaupsių.
„Yra daug neišspręstų problemų, todėl dažnai pokyčius lemia ne problemų sprendimas, o vartotojų lūkesčiai ir tam tikri politiniai sprendimai, bet ne ekonomikos veiksniai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo S. Besagirskas.
Pašnekovas pridūrė manantis, kad Pietų Europos problemos vis dar nėra išspręstos, todėl artimiausiu metu galėsime džiaugtis nebent nedideliu augimu.
Kiek kitokios nuomonės laikėsi K. Lannoo. Jo nuomone, akivaizdu, kad valstybių augimą lėmė skausmingos struktūrinės reformos.
„Vertybinių popierių rinkos patikėjo struktūrinėmis reformomis. Tai rodo vykstantys procesai – rinkose geriausiai vertinama daug reformų atlikusios Ispanijos pozicija, – aiškino ekspertas. –Išlaidaujanti Italija niekaip neužsitarnauja pasitikėjimo, tai atsispindi jos skolinimosi reitinge.“
JAV atsigauna sparčiau
Padėtis akivaizdžiai taisosi, tačiau puoštis rožiniais akiniais būtų dar ankstoka, mat atsigavimo vadinti augimu negalima.
Situaciją Europoje vis dar temdo mažėjantis verslo kreditavimas. ECB duomenimis, privataus sektoriaus kreditavimas euro zonoje liepos mėnesį vis dar buvo neigiamas ir, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, sumažėjo 1,9 proc.
Vadinasi, bendrą Senojo žemyno valiutą įsivedusių šalių verslas vis dar nėra linkęs investuoti į plėtrą, o bankai neatgauna pasitikėjimo verslu, tad apie tikrą atsigavimą kalbėti dar anksti, nes kol kas augimas remiasi padidėjusiu Vokietijos ir Prancūzijos namų ūkių vartojimu.
Už Atlanto padėtis visiškai kitokia – JAV Federalinio rezervo banko duomenimis, verslas skolinasi taip pat intensyviai kaip ir 2007 metų rugpjūtį, kai kalbantieji apie krizę dar buvo laikomi paranojikais.
NUOMONĖS: Kas lemia atsigavimą?
Vieno variklio nėra, nes daugelis reformų buvo vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto manau, kad prie augimo labiausiai prisidėjo struktūrinės reformos valstybėse narėse.
CEPS finansinių rinkų ekspertas Karelas Lannoo Ilgalaikė stagnacija įnešė ramybės, todėl dažnas mažiau taupo ar net linksta leisti santaupas. Pagausėjus optimizmo galima tikėtis ir didesnių verslo investicijų.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas Atsigavimas priklauso nuo išorinių tendencijų, todėl eksportuojanti pramonė vėl turi geresnes augimo perspektyvas. Vidaus paklausos atsigavimo Lietuvoje be augančio eksporto, manau, tikėtis nevertėtų.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė FAKTAI: Europos ekonomika
• Rugpjūtį žemiausias nedarbo lygis fiksuotas Austrijoje (4,3 proc.) ir Vokietijoje (5,3 proc.) • Antrąjį 2013 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika augo 0,7 proc., Prancūzijos – 0,5 proc. • 2012-aisiais Rusija atsiriekė 18 proc. Lietuvos eksporto • Šių metų gegužę Lietuvos verslo kreditavimas augo 1 proc. ir buvo 25 proc. mažesnis nei 2008-aisiais
