Lietuva siekia susitarti su Latvija ir Estija, kad šios pripažintų Klaipėdos terminalą regioniniu, tokiu atveju Klaipėdos SGD laivo išpirkimui būtų galima gauti apie 100 mln. eurų europinės paramos ir atpiginti jo išlaikymą. Iki šiol tokiam sprendimui atvirai priešinosi Estija, siekianti pati pastatyti regioninį terminalą. Tai ne pirmas kartas, kai Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl regioninio SGD terminalo. Anksčiau Latvija siekė pasistatyti tokį terminalą, tačiau nepavykus susitarti su Lietuva, pastaroji terminalą savo lėšomis įrengė Klaipėdoje.
Tikimasi, kad EK atsisakius paremti Paldisko terminalą, tai paskatins dialogą tarp Baltijos valstybių, tačiau, kaip pastebi „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, terminalo klausimą gali ištikti „klasikinė Baltijos šalių situacija“, kai dėl regioninių projektų nesugebama susitarti.
Be to, „Alexela“ deklaruoja, kad net ir negavusi paramos sieks pritraukti privačių investicijų ir vis vien statyti SGD terminalą. Tokiu atveju derybos tarp Lietuvos ir Estijos gali įstrigti.
Ž.Vaičiūnas: reikia diskutuoti dėl regioninio terminalo
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atsargiai kalba apie tai, ar EK sprendimas sustiprins Lietuvos derybines pozicijas, siekiant pripažinti Klaipėdos SGD terminalą regioniniu, tačiau tikina, kad reikia tartis su Estija, mat kitu atveju regione galima pastatyti kelis terminalus, tačiau tai nebūtų efektyviausias būdas.
„Dabar šiuo metu rinkoje yra Klaipėdos terminalas, matyt, logika yra tame, kad Komisija taip pat nenori perinvestuoti į regioną šiuo metu, dabar, o kalbant apie ilgalaikį tiekimo saugumą visi variantai galimi“, - BNS teigė Ž.Vaičiūnas.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę EK ne tik atmetė Estijos paraišką, bet ir skyrė 101,4 mln. eurų paramą Kroatijos SGD terminalo Krko saloje statybai. Šis terminalas bus toks pat kaip ir Klaipėdos SGD terminalas, tad atsiranda precedentas gauti paramą ir Baltijos šalių regioniniam terminalui.
„Tai yra precedentas, rodantis, kad toks terminalas gali gauti paramą, o ar praktiškai įmanoma, tai priklauso nuo Baltijos šalių sutarimo. Ir su Estija, ir su Latvija nuolat kalbamės, tos šalys taip pat supranta, kad strategiškai mums svarbu užtikrinti SGD tiekimą regionui, tai šiuo klausimu mūsų nuomonės sutampa. Klausimas yra, kurioje vietoje tas ilgalaikis regioninis sprendimas turėtų būti“, - BNS teigė Ž.Vaičiūnas.
„Alexela“ teiginius, kad terminalą statys ir be paramos, ministras vertina kaip „pakankamai rimtą Estijos paraišką, kad ji nori taip pat regioninį terminalą turėti“. Anot Ž.Vaičiūno, jeigu Estija norėtų statyti nedidelės apimties, mažų investicijų reikalaujantį terminalą, šis tik sustiprintų regioninį saugumą, tačiau dėl didelio projekto turi diskutuoti visos Baltijos šalys ir rasti tinkamiausią sprendimą.
„Turint omenyje mažėjantį dujų vartojimą regione ir būsimą bendrą regioninę rinką, mūsų vizija turėtų būti ta, kad papildoma infrastruktūra būtų kaštų požiūriu kuo efektyvesnė. (...) Kuris tas variantas kaštų požiūriu yra geresnis, esame pasirengę diskutuoti darbiniu lygiu ir darysime tą artimiausiu metu“, - tikino ministras.
D.Misiūnas: regioninį terminalą gali ištikti kitų Baltijos šalių projektų likimas
„Lietuvos energijos“ vadovas D.Misiūnas teigia, kad EK sprendimas rodo, jog Baltijos šalims reikia susitarti dėl to, kad Klaipėdos terminalas būtų pripažintas regioniniu. Tačiau jis baiminasi, kad derybas gali ištikti Baltijos šalyse įprasta situacija, kai dėl bendrų projektų susitarti nepavyksta.
„Kaip bebūtų gaila, čia turbūt yra klasikinė Baltijos šalių situacija, kai regioninė nauda stringa dėl nacionalinių interesų, tai tą turėjome ir su Klaipėdos terminalu, ir su VAE projektu panašiai buvo, ir su Astravo jėgainė taip pat. Aš manau, kad reikia susitarti, technologiškai tas terminalas jau šiandien veikia kaip regioninis, tai beliko politinis sutarimas. Šalia to mes matome aiškią iniciatyvą apjungti rinką, todėl vis mažiau argumentų lieka, kodėl turėtų būti keli terminalai“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Jis skeptiškai vertina terminalo statybas Paldisko uoste vien privačiomis lėšomis. Jo nuomone, paramos prašyta būtent todėl, nes komerciškai jis neatsipirktų.
„Dėl komercinio vystymo - juk parama tam ir buvo prašoma, nes komerciškai neatsiperka tas terminalas. Ir mes matome mūsų terminalo pavyzdžiu, kad reikalingas vienas ar kitas palaikymo mechanizmas, tai man atrodo, kad suskaičiavus komerciją bus akivaizdu, kad neracionalu yra vystyti antrą terminalą šiame regione, ypač turint omenyje, kad pirmasis terminalas yra visiškai atviros prieigos infrastruktūra“, - teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.
D.Misiūno teigimu, siekiant atpiginti Lietuvos terminalo išlaikymą, pagrindinis būdas yra gauti EK paramą. Anot jo, kad ir kaip būtų keičiami terminalo išlaikymo modeliai, be europinės paramos bendra terminalo kaina nesikeis, tad bus tų, kuriems našta bus didelė.
„Jeigu tai yra privataus verslo sprendimai, tai man sunku įsivaizduoti, kuris investuotojas dėtų pinigus vien tam, kad būtų statoma. Jeigu tai būtų parama, tai mes galėtume rasti daugiau pavyzdžių, kur buvo investicijos skirtos pinigų įsisavinimui, bet čia ne tas atvejis, manau“, - teigė D.Misiūnas.
EK nesutiko finansuoti Estijos SGD terminalo
EK atmetė Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl 344 mln. eurų vertės suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Paldisko uoste statybos finansavimo iki 39 procentų.
Apie tai pranešusi „Alexela“ tvirtino, jog toks EK sprendimas jos nenustebino, jis sietinas su Lietuvos siekiais SGD terminalui Klaipėdoje priskirti regioninio statusą. Tačiau Estijos bendrovė teigė savojo projekto atsisakyti neketinanti, o jo įgyvendinimui pritrauktų papildomo privataus kapitalo, jei to prireiktų.
Pagal šį projektą Paldisko uoste planuojama sudaryti sąlygas švartuotis okeaniniams laivams, pastatyti išdujinimo įrangą bei 160 tūkst. kubinių dujų saugyklą, kurios talpa vėliau gali būti padvigubinta. Dujos iš terminalo būtų tiekiamos Estijai, „Balticconnector“ dujotiekiu į Suomiją, taip pat į Latviją.
Estijos dujų bendrovės „AS Eesti Gaas“ vadovas Antso Nooto (Anco Nuto) 2016-ųjų gruodžio pabaigoje pareiškė, kad Lietuvos SGD terminalo pripažinimas regioniniu iškraipytų dujų rinką ir būtų per daug brangus. Anot jo, Baltijos šalyse turi būti vienas didelis SGD terminalas, nes keliems dideliems terminalams nėra vietos. Be to, jis mano, kad ES finansavimo turėtų sulaukti pažangiausias ir efektyviausias projektas, kuris sukuria mažiausią naštą visuomenei. Jo nuomone, regioninis terminalas Estijoje būtų geresnis sprendimas.
Neoficialiais BNS duomenimis, Lietuva iš EK nori gauti apie 100 mln. eurų paramos SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimui. Anksčiau „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau jį kol kas sustabdė.
Lietuvai kol kas nepavyko susiderėti su „Hoegh LNG“ dėl laivo-saugyklos išpirkimo anksčiau nei 2024 metais. Bendrovės valdybos pirmininkas Martinas Hoeghas (Martinas Hiogas) pernai gegužę LRT televizijos žurnalistams Osle teigė neatmetantis galimybės laivą Lietuvai parduoti anksčiau, teigdamas, jog „mes esame atviri partnerių siūlymams“.
