Keleri sparčios ekonominės konvergencijos metai, kai augimas siekė vidutiniškai 7,4 proc. per metus (2001–2008 m.), 2009 m. užleido vietą giliai ūkio recesijai (gamybos apimtys smuko 15 proc.). Spartaus augimo metu vyravęs ryškus vidaus ir išorės disbalansas galiausiai lėmė naują ekonominio ciklo fazę, prasidėjusia vidaus paklausos sumažėjimu. Smarkų vidaus paklausos mažėjimą dar paspartino pasaulinė ūkio krizė ir tirpstanti išorės paklausa.
Recesiją ypač skatino mąžtanti vietos privačiojo sektoriaus paklausa. 2009 m. paskolų apimtys mažėjo verslo sektoriuje – nuo birželio, o namų ūkių sektoriuje – nuo rugsėjo, ir mažėjimo tendencija nekito. Dėl išorės ir vidaus finansinio spaudimo mažinant skolinto kapitalo apimtis gilėjo nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis, ir net perspektyvų verslo modelį taikiusioms įmonėms kilo sunkumų pasiskolinti. 2009 m. apkarpius privačiojo ir viešojo sektorių darbo užmokestį, sumažinus socialinių išmokų didžius, padidinus netiesioginių mokesčių naštą, namų ūkiai ėmė disponuoti mažesnėmis lėšomis, ir skolinimosi galimybės liko ribotos.
Apskritai didžiulė Lietuvos ūkio korekcija vyko mažinant darbo užmokestį bei kainas ir persiorientuojant nuo vien šalies rinkai dirbančių sektorių. Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI, arba HICP) infliacija sparčiai mažėjo nuo 11 proc. 2008 m. iki vos daugiau nei 4 proc. 2009 m. 2009 m. darbo užmokestis (neatskaičiavus mokesčių) mažėjo vidutiniškai 4,4 proc. abiejuose (viešajame ir privačiajame) sektoriuose. Nors nominalusis darbo užmokestis mažėjo ir buvo pritaikomas pagal darbo rinkos situaciją, nedarbas sparčiai augo ir 2009 m. pasiekė 13,7 proc. Traukdamasi ekonominė veikla mažino ir užimtumą, kuris 2009–2010 m. veikiausiai iš viso sumažės maždaug 10 proc. Ypač aukštas jaunimo nedarbas. 2009 m. jis pasiekė 30 proc. ir paskatino naują emigracijos bangą.Žymiai sumažėjo prekybos su išore srautai. Smarkiai smukus importui, sumažėjo prekybos prekėmis deficitas, o einamosios sąskaitos deficitas koregavosi nuo ryškiai neigiamo (-12 proc. BVP) 2008 m. iki teigiamo (4 proc. BVP) 2009 m.
Nuo 2008 m. pabaigos vyriausybė ėmėsi reikšmingų politinių veiksmų: siekdama išvengti tolesnio valstybės finansų būklės blogėjimo ir spartaus valstybės skolos augimo ji vieną po kito priėmė 3 mokesčių konsolidavimo paketus. Ši politika, kurios dalimi buvo ir kai kurios struktūrinės reformos, palengvino ekonomikai reikalingą prisitaikymą ir palaikė pasitikėjimą galiojančiu valiutų valdybos modeliu.
