Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais.
Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.
Taip pat ECB pranešė skaičiuojantis, kad 2022 metais infliacija padidės iki 6,8 proc., 2023 metais – sumažės iki 3,5 proc., o galiausiai 2024-aisiais – susitrauks iki 2,1 procento.
„Šios prognozės rodo, kad infliacija kurį laiką išliks nepageidautinai aukšta“, – sakoma pranešime.
Ankstesnėse kovo mėnesį skelbtose prognozėse buvo skaičiuojama, kad vartotojų kainos 2022 metais augs 5,1 proc., 2023 metais – 2,1 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.
Taip pat ECB paskelbė, kad liepos pradžioje nutrauks turto pirkimo programą, užbaigdamas itin laisvos pinigų politikos epochą, kad galėtų kovoti su rekordine infliacija.
Vadinamoji turto pirkimo programa, arba APP, yra paskutinė iš skolos pirkimo priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 5 trln. eurų (5,4 trln. JAV dolerių) ir kurias ECB taikė nuo 2014 metų.
Bankas sustabdys programą „nuo 2022 metų liepos 1 dienos“.
ECB sumažino euro zonos augimo perspektyvas iki 2,8 proc. 2022 metais ir iki 2,1 procento 2023-aisiais, atsižvelgdamas į Rusijos invazijos invazijos į Ukrainą padarinius pasaulio ekonomikai.
Karas „trikdo prekybą, sukelia medžiagų trūkumą ir prisideda prie didelių energijos ir žaliavų kainų“, sakoma pareiškime, kuriame pridurdama, kad „šie veiksniai ir toliau slėgs pasitikėjimą ekonomika ir stabdys jos augimą, ypač artimiausiu metu.“
Kovą bankas tikėjosi, kad šiemet augimas sieks 3,7 proc., o 2023 metais – 2,8 proc., o 2024-aisiais – 1,6 procento.
