Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.
Byloja apie pagyvėjimą ECB atstovai pareiškė, kad sausio pabaigoje iš 278 Europos bankų tikisi atgauti 137 mlrd. eurų (472 mlrd. litų), kuriuos finansų įstaigos prieš metus pasiskolino trejų metų laikotarpiui. Ši suma sudaro daugiau kaip ketvirtadalį iš 489 mlrd. eurų (1,68 trln. litų), kuriuos 2011-ųjų gruodį Europos bankai pasiskolino iš ECB. Praėjusių metų vasarį bankai pasiskolino dar 530 mlrd. eurų (1,82 trln. litų) ir bendra paskolų suma viršijo 1 trln. eurų (3,45 trln. litų). Nors ECB neatskleidė, kurie konkretūs bankai iš kokių Europos valstybių grąžina gautas paskolas, tačiau, šaltinių teigimu, beveik trečdalį šios sumos sudaro Ispanijos bankų grąžintos paskolos. Šie duomenys iliustruoja poslinkį sveikstančios Europos bankų sistemos link ir kartu pašalina bene didžiausią kliūtį kelyje į Europos ekonomikos atsigavimą, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo regiono bankų finansinės būklės. Panašus bankų skolų grąžinimas įvyko JAV, kai 2008 metais šalies finansų įstaigos sugebėjo grąžinti milijardus dolerių paramos greičiau, nei tikėjosi daugelis ekspertų. Šis momentas vėliau tapo reikšmingu JAV bankų krizės pokyčiu. Ar panašaus teigiamo scenarijaus galime tikėtis ir Europoje? Rinkos dalyviai tvirtina, kad toks ankstyvas Europos bankų skolų grąžinimas neabejotinai byloja apie pagyvėjimą. „Tai – labai geras ženklas, rodantis, kad pasitikėjimas euru grįžta. – „The Wall Street Journal“ teigė Ispanijos bankų grupės „Banco Bilbao Vizcaya Argentaria“ vadovas Francisco Gonzalezas. – Pagrindinė žinia – rinkos vėl atsidaro.“
Išvengta nemalonumų Naujausiame ECB tyrime skaičiuojama, kad trejų metų laikotarpio paskolos, leisiančios bankams teikti paskolas kitiems subjektams, iki šių metų vidurio euro zonos bendrąjį vidaus produktą kilstelės iki 0,8 proc. Pasak Italijos ekonomikos ministro Vittorio Grilli, grąžinamos trejų metų laikotarpio paskolos, dar žinomos kaip ilgalaikės refinansavimo operacijos (angl. long-term refinancing operations, LTRO), – geras ženklas. „LTRO buvo avarinė priemonė. Dabar [paskolų grąžinimas] yra ženklas, kad finansų rinkos labiau pasitiki galimybe gauti likvidumą įprastomis rinkos sąlygomis“, – Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume žurnalistams sakė V. Grilli. ECB pradėjus skirti paskolas daugelis Europos bankų negalėjo skolintis įprastose finansų rinkose dėl euro zoną apgaubusios pasitikėjimo krizės. ECB vadovo Mario Draghi teigimu, LTRO padėjo išvengti neigiamų pasekmių visoje finansų sistemoje. „Šios priemonės padėjo išvengti rimtų finansavimo problemų, kurios galėjo sukelti nenumatytų ir dramatiškų finansų sistemos pasekmių. Dabar rinkos laukia naujo ramybės laikotarpio“, – žiniasklaidai kalbėjo ECB prezidentas.
Teigiami ženklai Paskelbus apie Europos bankų paskolų grąžinimą ECB analitikai pradėjo svarstyti, kokią įtaką tai gali turėti euro zonai ir tolimesnei žemyno skolų krizės raidai. Prieš metus net ir didžiausi optimistai greičiausiai nedrįso prognozuoti, kad Europos bankams jau po pirmų metų pavyks grąžinti dalį paskolos. Buvo baiminamasi, kad praėjus trejiems metams bankai vis dar gyvuos iš ECB finansinės injekcijos ir pasibaigus terminui nesugebės grąžinti visos paskolos. Taigi, ši ankstyva bankų iniciatyva jau savaime yra teigiamas poslinkis. Be to, mažindami priklausomybę nuo ECB finansavimo bankai demonstruoja, kad gali kaupti būtiną kapitalą finansų rinkose. Pastaraisiais mėnesiais keli bankai iš euro zonos periferijos valstybių sugebėjo sėkmingai sugrįžti į privačias rinkas. „Kartu ankstyvas paskolų grąžinimas atspindi ir gerėjančią vyriausybių finansinę būklę – šioms jau nereikės ECB lėšomis vykdomų obligacijų supirkimo programų“, – rašo „Bloomberg“ apžvalgininkė Megan Greene. ECB ataskaitos duomenys leidžia teigti, kad pirma laiko skolos naštą mažina ne tik geresnės finansinės būklės Šiaurės Europos bankai, bet ir labiausiai krizės paveiktuose regionuose esantys kreditoriai. Finansų rinkoms tai gali būti įrodymas, kad niūrios dienos bankams – jau praeitis.
Problemos neatslūgsta Nepaisant nuotaikų pakilimo, Europos bankai ir toliau susiduria su įvairiomis problemomis: būtino minimalaus kapitalo trūkumu, patrauklaus ir lengvai parduodamo turto nepakankamumu, silpna žemyno ekonomika. Apžvalgininkų teigimu, bankų grąžinamos skolos nėra vienareikšmiškai teigiamas postūmis. „Silpnesni bankai gali jausti spaudimą atrodyti tvirtesni prieš savo konkurentus, jei vykdys skolų grąžinimą, kurio negali sau leisti, – perspėja M. Greene. – Jei bankų paskolas ECB pakeis skolinimasis rinkose, jie galiausiai sumokės daugiau ir tai sumažins pelną arba padidins įsiskolinimus.“ Be to, negalime būti tikri, kad teigiamos rinkų nuotaikos išsilaikys, nes gilėjant euro zonos krizei investuotojai gali vėl pradėti nerimauti dėl Europos bankų ir atskirų valstybių. Kaip pažymi M. Greene, ankstyvas LTRO grąžinimas gali sumažinti trumpalaikes tarpbankines palūkanų normas, nuo kurių priklauso kasdienis komercinių bankų finansavimas. „Jei bankai skubės grąžinti perteklinį likvidumą ECB, šios palūkanų normos gali pradėti augti“, – teigia apžvalgininkė. Nepaisant galimų pavojų, pernelyg nerimauti nereikėtų. „Jei bent viena iš jų realizuosis, ECB neabejotinai įsikiš ir bandys juos panaikinti, greičiausiai su nauja LTRO programa“, – ramina M. Greene.
FAKTAI: Europos bankų skolos
2011 m. gruodį ECB pagal LTRO programą suteikė Europos bankams pigias paskolas 3 metų laikotarpiui Iš pradžių bankams buvo paskolinta 489 mlrd. eurų (1,68 trln. litų) Šių metų vasarį bankams suteikta dar vena 530 mlrd. eurų (1,82 trln. litų) vertės paskola ECB skaičiavimu, bankams suteiktos paskolos iki šių metų vidurio pakels euro zonos BVP 0,8 proc. Sausio pabaigoje ECB atgavo 137 mlrd. eurų (472 mlrd. litų) iš 278 Europos bankų
