Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.
Vis dėlto šiandien euro zona demonstruoja ne vieną ir ne du atsigavimo ženklus.
„Eurostat“ duomenimis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika, atsižvelgus į sezoniškumo įtaką, augo 0,3 proc. Vokietija pademonstravo 0,7 proc. siekusi augimą, net ir Prancūzijos ūkis augo 0,3 proc. Portugalijos ūkis ūgtelėjo pirmą kartą per pastaruosius du su puse metų.
Euro optimistai ėmė dalintis įžvalgomis, esą antras 2013 metų ketvirtis tapo rimtu posūkiu euro zonos istorijoje. Tuo tarpu tokie ekonomistai kaip Paulas Krugmanas ragina neskubėti džiaugtis, nes iš trijų mėnesių rezultatų neverta daryti toli siekiančių apibendrinimų.
Vis dėlto ne vienas ekonominis rodiklis leidžia spėti, kad ateinantys ketvirčiai suteiks euro zonai dar daugiau optimizmo.
Visų pirma, pasitaisė verslo nuotaikos. Bendrovės demonstruoja didžiausią optimizmą per pastaruosius pusantrų metų. Apklausų duomenys rodo, kad „Markit“ vadybininkų pirkimų indeksas liepos mėnesį pakilo nuo 48,7 iki 50,5 punkto ir peržengė svarbią ribą, kuri leidžia tikėtis ekonomikos augimo.
Drauge su verslu solidarizuojasi ir vartotojai, kurių pasitikėjimo indeksas liepą augo aštuntą mėnesį iš eilės.
Net ir Pietų Europos valstybės demonstruoja teigiamus ženklus. Portugalija nustebino augimo rodikliais, o Ispanija ir Italija sugebėjo reikšmingai sumažinti nuosmukio tempą. Be to, Portugalija ir Ispanija po dvejų metų pertraukos pagaliau paskelbė apie sumažėjusį nedarbo lygį. Abi šalys sumažino kaštus darbo jėgai ir padidino eksportą. Net ir Graikija pranešė apie išaugusius eksporto mastus, tuo tarpu naujoji šalies vyriausybė sugebėjo dvigubai sumažinti savo skolinimosi poreikius. Graikijos ūkis susitraukė 4,6 proc., tačiau prognozėse šie skaičiai buvo didesni.
Pagaliau ramybė grįžo į obligacijų rinką, kuri dar visai neseniai kėsinosi nuskandinti visą Pietų Europą. Euro zonos narių skolinimosi kaina ženkliai smuko.
Vis dėlto nereikėtų skubėti džiaugtis, nes tokios didelės euro zonos ekonomikos kaip Italija ir Ispanija vis dar kapanojasi neigiamo ekonomikos augimo ruože. Tiesa šį ketvirtį minėtų šalių nuosmukis atitinkamai siekė vos 0,2 ir 0,1 proc.
„Kiel Institute“ analitiko Jenso Boyseno-Hogrefe teigimu, sunku tikėtis, kad euro zonai pavyks išlaikyti augimą iki pat metų pabaigos, tačiau šiuo metu stebimi pokyčiai verčia gerinti 2014 metų prognozes.
Bene didžiausia kliūtimi išlieka aukštas nedarbo lygis, kuris liepos mėnesį euro zonoje siekė 12,1 proc. Šis skaičius yra didžiausias nuo 1995 metų, kuomet tokie duomenys buvo pradėti rinkti. Vis dėlto ketvirtadalį siekiantis nedarbo lygis Ispanijoje bei Graikijoje leidžia įžvelgti ir teigiamų pokyčių. Šios šalys pagaliau sumažino išlaidas darbo jėgai ir atleido neproduktvyiausius darbuotojus. Sumažėjus vartojimui, sumenko ir užsienio prekybos disbalansas.
Nederėtų pamiršti, kad nuopelnus už teigiamus pokyčius didele dalimi turėtų prisiimti ECB, dėl kurio žemų palūkanų normų politikos klesti akcijų rinkos.
ECB pareiškimas, esą bankas esant reikalui yra pasiruošęs išpirkti neribotą kiekį valstybės narės obligacijų nuramino finansų rinkas. Vis dėlto ECB neturi priemonių, kurios leistų išspręsti skolų krizę. M. Draghi tegali suteikti valstybėms narėms daugiau laiko struktūrinių reformų įgyvendinimui. Kita vertus ECB veiksmai gali išpūsti naujus burbulus bei atvėsinti politikų norą tęsti nemalonias reformas.
Verta prisiminti, kad viso pasaulio ekonominės perspektyvos šiuo metu yra itin neaiškios, Europoje ir JAV verslo bei vartotojų nuotaikos kyla. Tuo tarpu likusiame pasaulyje, ypač Azijoje, stiprėja nerimo ženklai.
Didžiausia tokių nuotaikų kaltininkė – Kinija, kuri sumažino augimo prognozę iki 7 proc. ir pažadėjo imtis ekonomikos skatinimo priemonių, kad pasiektų užsibrėžtą augimo tikslą. Sumenkusios Kinijos augimo prognozės nuliūdino kai kuriuos šios šalies prekybos partnerius, priklausančius nuo išteklių eksporto.
Tuo pat metu Kinija ėmėsi tvarkyti šalies šešėlinę bankininkystę bei pašlijusius regioninės valdžios finansus. Kol kas sunku prognozuoti, kokias pasekmes atneš milžiniški šešėlinės bankininkystės mastai bei bandymai juos suvaržyti.
Vis dėlto nuotaikos euro zonoje yra kur kas geresnės nei prieš metus ar du, todėl po rugsėjo 22 dieną įvyksiančių Vokietijos rinkimų euro zonos narių lūkesčiai dėl švelnėjančio tono taupymo atžvilgiu gali dar labiau sustiprėti.
Tuo tarpu Vokietija gali ir toliau laikytis savo pozicijos bei tikinti, esą griežtas taupymas pasiteisino ir pradeda duoti pirmuosius vaisius.
