Ketvirtadienio duomenys rodo, kad, nors Europa po koronaviruso pandemijos sukeltos krizės kovą vis dar augo stabiliu tempu, ekonomikai žengiant į priekį dangus ėmė niauktis
Tyrimas rodo „neatidėliotiną ir jaučiamą karo poveikį“ ekonomikai ir „išryškina rizikas, kad euro zona antrąjį ketvirtį susidurs su nuosmukiu“, pažymėjo vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Jei ne koronaviruso pandemijos metu taikytos paramos priemonės, „verslo veikla kovo mėnesį būtų gerokai silpnesnė“, pridūrė Ch. Williamsonas.
„IHS Markit“, kurį perėmė „S&P Global“, sudaromas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) nukrito 1 punktu iki 54,5 punkto, sakoma pranešime.
Jei rodiklis viršija 50 punktų ribą, jis rodo augimą.
Kalbant apie euro zonos šalis, neigiamiems karo padariniams kovą atspariausia buvo Prancūzijos ekonomika, nes jos paslaugų sektorius plėtėsi, o paklausa tarp vartotojų kompensavo sumenkusį eksportą.
Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, augimas sulėtėjo smarkiau, tačiau pramonės gamybos apimtys vis dar buvo didesnės nei praėjusių metų pabaigoje, kai dėl koronaviruso protrūkio labai nukentėjo itin svarbus eksporto sektorius.
Analitikai ir pareigūnai perspėja, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ekonomikos prognozės tapo labai neapibrėžtos, tačiau dauguma sutinka, kad augimo prognozes teks gerokai sumažinti.
Be to, jau prieš vasario 24 dieną, kai Rusija – didžiausia gamtinių dujų į ES tiekėja – įsiveržė į Ukrainą, Europa buvo susidūrusi su rekordine infliacija.
Dėl konflikto Europa ir JAV įvedė rekordinį skaičių sankcijų prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui, kurios neabejotinai turės ir tam tikrą neigiamą poveikį Europos ekonomikai.
Ch. Williamsonas perspėjo, kad vykstant karui, verslas baiminasi, jog ekonomikos augimas artimiausiais mėnesiais gali „žlugti“.
