Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročių stabilumą patvirtina ir liepos pradžioje atlikta „Maxima“ pirkėjų apklausa: daugiau kaip 80 proc. vartotojų teigė perkantys tiek pat, kiek ir iki prieš įvedant eurą. Tačiau prekybininkai pastebi pirkinių krepšelio sudėties pokyčius: Lietuvos gyventojai nori maitintis sveikiau, todėl toliau auga šviežio maisto − mėsos, pieno produktų, duonos gaminių, daržovių bei vaisių paklausa.
Lyginant pirmąjį šių metų pusmetį su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, gerokai išaugo kai kurių vaisių ir daržovių pardavimai. Ypač populiarėjo granatai (105 proc.), kiviai (52 proc.), ankštinės, grūdinės ir stiebinės daržovės (18 proc.) bei kaulavaisiai (16 proc.). Daugiau nupirkta ir šviežios vištienos bei kalakutienos (6 proc.), sumuštinių duonos (5,6 proc.), rauginto pieno (3,5 proc.) ir kt.
„Nors praėjusių metų pabaigoje stebėjome tam tikrus vartojimo svyravimus, kuriuos siejome su artėjančiu euro įvedimu, tačiau valiutai pasikeitus, situacija stabilizavosi, o vartojimo tendencijos išliko tos pačios, kurias stebėjome ir iki euro įvedimo. Šiuo metu tiek kiekiniai pardavimai, tiek ir pirkėjų išlaidos pamažu auga. Lietuvos gyventojai vis daugiau dėmesio skiria sveikatai, todėl pirkėjai ir toliau pirmenybę teikia šviežiems maisto produktams, daugiau gamina namuose“, − komentuoja Žydrūnas Valkeris, UAB „Maxima LT“ Generalinis direktorius.
Tas pačias tendencijas atspindi ir Lietuvos pirkėjų išlaidos. Bendrovės „Nielsen“ duomenimis, didžiausią parduotuvėse išleidžiamų lėšų dalį sudaro išlaidos šviežiam maistui – Lietuvoje jos siekia 60 proc. bendrų išlaidų. Lyginant Europos šalis, didesnę dalį išlaidų šviežiems maisto produktams skiria tik Latvijos (70 proc.), Rumunijos (64 proc.) ir Bulgarijos (61 proc.) pirkėjai. Beveik pusė (48 proc.) Lietuvos pirkėjų teigia maistą ruošiantys namuose − lyginant su 2014 m., pirkėjų, kurie į parduotuves užsuka įsigyti produktų maisto ruošimui, padaugėjo 10 procentinių punktų.
Vertinant su naująja valiuta susijusius pokyčius, Lietuvos gyventojai teigia, kad nors naująja valiuta atsiskaityti nėra sudėtinga, beveik trečdaliui reikia daugiau laiko prie jos priprasti. Net devyni iš dešimties kainas eurais vis dar konvertuoja į litus. Todėl „Maximos“ prekybos tinkle, atsižvelgus į klientų pageidavimus, kainos dviem valiutomis bus skelbiamos iki šių metų spalio mėnesio.
Nepagrįsti pasirodė ir Lietuvos gyventojų nuogąstavimai dėl galimai po euro įvedimo išaugsiančių maisto produktų ir kitų prekių kainų. Įdomu tai, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, bendrovės „Nielsen“ duomenimis, Lietuvos gyventojai yra tarp teigiančių, kad maisto kainos auga, tačiau tuo pačiu jie yra tarp prasčiausiai žinančių ar pastebinčių kainas parduotuvėse.
„Maxima LT“ duomenimis, lyginant su praėjusiais metais, tinklo parduotuvėse daugiau produktų pigo nei brango, o kainų kilimas buvo sąlygotas ne euro įvedimo, bet lokalių ar globalių priežasčių: žaliavos kainos augimo, sezoniškumo bei derliaus, dolerio ir euro kurso ir kt. Šiemet pigo šviežio maisto prekės – mėsa, žuvis, pienas, prekės kūdikiams, taip pat gyvūnams, augalai ir jų priežiūros priemonės. Dėl brangstančio JAV dolerio nežymiai kilo pramoninių prekių kainos, brango kai kurios paslaugos.
„Siekdami skatinti vartojimą ir siekdami konkurencingumo rinkoje, kainas mažinome ir patys. Savo sąskaita, įgyvendindami kainų mažinimo strategiją, nuo šių metų pradžios jau atpiginome 2270 prekių – jų kainos vidutiniškai sumažėjo 12 proc. Šios strategijos rezultatais esame daugiau nei patenkinti: mūsų turimais duomenimis, per tris kainų mažinimo strategijos etapus tinklo klientai jau sutaupė 17 mln. eurų, o šiuo metu beveik kiekvieno mūsų pirkėjo krepšelyje yra nors viena iš atpigusių prekių“, − sako Ž. Valkeris.
