Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Daugiau kaip pusė šalies įmonių jau rengiasi euro įvedimui, gyventojai kol kas apsiriboja informacija, kad jis bus įvestas, ir žino, koks jo kursas.
Tai rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyventojų ir verslo pasirengimo eurui tyrimas. Anot tyrimą užsakiusio banko, gyventojams trūksta informacijos, kaip paprasčiau pereiti prie naujos valiutos, įmonėms laikas jau ne tik planuoti, bet ir pradėti konkrečius pasirengimo eurui darbus.
Tyrimai rodo, kad euro įvedimo datą, būsimą kursą žino keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų, tačiau išsamesnės informacijos aktyviai ieško tik kas dešimtas apklaustasis – dažniausiai jaunas, gyvenantis didmiestyje. Ir tik 40 proc. jau šiek tiek rengiasi euro įvedimui – bando persiskaičiuoti kainas, atlyginimą, domisi, kas bus su jų sąskaitomis, indėliais. Apklausų duomenis patvirtina ir Vilniaus gatvėse kalbinti žmonės.
Tačiau pirmąjį pasirengimo euro įvedimui indeksą skaičiavusio banko specialistai sako, kad pradėti rimčiau rengtis naujajai valiutai jau dabar reikėtų ir gyventojams, ir įmonėms. Kaimynų latvių patirtis rodo, kad įvairių nesklandumų ar eilių bankuose išvengtume, jei eurą pasitiktume neturėdami grynųjų pinigų. Nes Lietuvos rinkoje cirkuliuoja milžiniškas kiekis grynųjų – daugiau kaip 11 mlrd. litų, dvigubai daugiau nei jų buvo Latvijoje prieš įvedant eurą. Trečdalį jų turi įmonės, kiti du trečdaliai – gyventojų kojinėse ar piniginėse.
„Kad perėjimas būtų sklandus, paprastas ir saugus mes patariame du dalykus: pirma, turėti visus savo pinigus banko sąskaitose. Antras patarimas – atsiskaitinėti mokėjimo kortelėmis, ypač nuo sausio pirmos, kai bus atsiskaitinėjama dviem valiutom, kad nesukti sau galvos ir nepatirti rūpesčių dėl grąžos skaičiavimo, patariama atsiskaitinėti kortele“, – sakė „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Sumažinti turimų grynųjų kiekį ar bent pasirūpinti jų saugojimu bankininkai pataria ir įmonėms. Joms, pasak banko atstovų, pats metas ne tik suplanuoti euro įvedimui būtinus darbus, bet ir pradėti juos vykdyti.
„Pirmas dalykas – grynieji pinigai, su kuriais įmonės dirba, nes šiuo metu apie 70 proc. mažmeninės apyvartos yra vis dar atliekama grynaisiais pinigais. Kita sritis, tai buhalterinės apskaitos, IT sistemų ir kasos įrangų paruošimas darbui su euru. Kuo anksčiau įmonės susitars su savo partneriais, IT įmonėmis, inkasacijos paslaugų bendrovėmis tuo lengviau visas procesas jiems praeis“, – kalbėjo „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas. Bankininkai tikisi, kad gausėjant informacijos apie eurą, keisis ir įmonių bei gyventojų požiūris į naująją valiutą. Dabar už eurą besąlygiškai pasisako maždaug trečdalis įmonių ir triskart mažiau – gyventojų. Panašios apklausos Latvijoje rodė, kad artėjant euro įvedimo datai euroskeptikų skaičius mažėjo.
