Per klausymus Europos Parlamente ji sakė žinanti, kad „Astravo branduolinės elektrinės statyba yra labai svarbus politinis klausimas visiems lietuviams“, nes jėgainė statoma netoli sostinės Vilniaus.
„Ką mes galime padaryti su naujais branduoliniais objektais, kurie statomi trečiosiose šalyse – mes galime suteikti paramą, kad statyba ir eksploatavimas vyktų vadovaujantis saugiausiais įmanomais standartais“, – teigė K. Simson.
„Galime suteikti finansinę paramą trečiųjų šalių objektams, kad visų procedūrų butų laikomasi, ir žinoma, galime reikalauti, kad visi streso testai ir jų rezultatai būtų rimtai vertinami. Astravo branduolinė elektrinė veiks, bet mes teiksime gaires, kaip įgyvendinti visus saugumo reikalavimus, laikantis aukščiausių branduolinės saugos standartų. Tuo pat metu ES teiks paramą Lietuvai, kad ji pasirengtų galimai krizei“, – kalbėjo ji.
Ji atsakė į Europos Parlamento klausymų metų iškeltą europarlamentaro Bronio Ropės klausimą, kokių priemonių K. Simson ketina imtis, kad dėl šalia Lietuvos statomos nesaugios atominės elektrinės neatsitiktų į Černobilį panašių katastrofų.
B. Ropė atsakė tikėjęsis išsamesnio atsakymo, todėl uždavė papildomą klausimą – kokių žingsnių K. Simson ketina imtis, kad Astrave gaminama elektra nepatektų į ES rinką.
K. Simson pabrėžė, kad Estija, Latvija ir Lietuva „energetikos politikoje laikosi kartu“, nes šiuo metu siekia elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Ji užsiminė, kad ES turėtų nagrinėti, kaip apsisaugoti nuo „nešvarios“ elektros energijos patekimo į savo rinką.
„Elektros prekybos per sieną (su trečiosiomis šalimis – BNS) programa siejama ne tik su branduolinėmis elektrinėmis, bet ir tokiomis, kurios naudoja anglį, bet nemoka CO2 mokesčių, todėl konkurencinėje kovoje jos turi pranašumų lyginant su Europos elektrinėmis. Tą klausimą turėsime labai atidžiai nagrinėti ir žiūrėsime, kaip konkurencinės jėgos įtakoja mūsų rinkas“, – sakė K. Simson.
