Pastaruoju metu Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinka gyvena neįtikėtino optimizmo nuotaikomis, teigiama„Re&Solution group“ trumpoje Baltijos šalių NT rinkos apžvalgoje. Pastaruosius keletą mėnesių nekilnojamojo turto investuotojų kiekis Estijoje, ypač iš Skandinavijos šalių, gerokai padaugėjo.
„Nors dar vos prieš keletą mėnesių niekas net nepagalvodavo apie nekilnojamojo turto įsigyjimą esant 10 proc. pelningumui, keletas paskutinių įvykusių ir planuojamų sandorių, mažmeninėje ir biuro patalpų rinkoje, įrodė pirkėjų alkį esant maždaug 8 proc. pelningumui“, - sako „Re&Solution“ Baltijos šalių regiono Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė.
Naujuose NT aukcionuose ir varžytinėse, organizuojamuose Estijos vyriausybinių institucijų ir antstolių, pastebimas netikėtas ir sunkiai paaiškinamas aktyvumas - pradinės kainos padidėja bent 20-30 proc. Neretai su bankais susijusios įmonės, kurių specializacija – nekilnojamojo turto įsigijimas per viešuosius aukcionus, net ir turėdamos beveik neribotų finansinių išteklių bei esant nedidelei kapitalo kainai, negali pasiūlyti didesnės kainos už kitus optimistiškai nusiteikusius aukcionų dalyvius.
Paprastai tokie faktai rodo rinkos stabilizaciją ir leidžia pranašauti augimą. Tiesą sakant, dabartinę Estijos nekilnojamojo turto rinkos situaciją galima paaiškinti labai paprastai - nustojo mažėti pagrindiniai makrorodikliai, regis, mažėja ir užregistruojamų bedarbių, auga eksportas ir importas, o euras jau beveik ranka pasiekiamas.
Ar rinka supras šiuos signalus kaip naujo ekonomikos ciklo pradžią ir prasidės pasiruošimas naujam augimui?
„Estija – nedidelė valstybė, todėl yra labai priklausoma nuo pasaulio rinkų, ir didesnių valstybių problemos skaudžiai atsiliepia Estijos ekonomikai. Minėtus teigiamus pokyčius daugiausiai nulėmė ryžtingi veiksmai viešajame sektoriuje: vyriausybės garantijos, paramos paketai, skolų išpirkimas ir net tiesioginis investavimas į privatųjį sektorių, kaip, pavyzdžiui, parama naujų automobilių pirkėjams Vokietijoje. Šios priemonės buvo skirtos rinkų likvidumui ir pasitikėjimui jomis atkurti. Priemonės didžiąja dalimi pasiteisino - ypač išaugo Estijos eksportas“, - sako „Re&Solution“ Baltijos šalių regiono Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė.
Ar dabar tinkamas metas investuoti ir į kokių rizikų saugotis?
Investavimo ekspertų nuomone, 2010 metais investuotojai kol kas nusitaikę į pagrindinius nekilnojamojo turto objektus, o pigesnėmis alternatyvomis labiau bus pradedama domėtis tik 2011 m. Nepaisydami optimizmo, investuotojai neturėtų pamiršti silpnesnių Europos valstybių, kuriose prasidėjo antroji recesijos banga, keliamo pavojaus rinkoms, atsižvelgti į sumažėjusią nuomos paklausą, valstybinio finansavimo trūkumą ir skolų padengimo problemas.
„Investuotojai, ypač vietos, labai atsargiai rinksis, į ką investuoti. Kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė - tai svarbiausias kriterijus, nulemsiantis jų pasirinkimą. Pagrindiniai nekilnojamojo turto objektai turi potencialo, tačiau, atsižvelgiant į antrinius nekilnojamojo turto objektus, kurių grynasis pelningumas siekia 7,5-8 proc., tai jau yra rizikos požymis“, - sako N. Rastenytė.
