Po Europos Parlamento, Europos centrinio banko (ECB) ir kitų Europos Sąjungos (ES) institucijų duoto sutikimo finansų ministrai galutinai pritarė tam, kad Estija įsivestų eurą.
Šiuo sprendimu baigiamas patvirtinimo procesas, prasidėjęs gegužės mėnesį, kai Europos Komisija nusprendė, kad Estija atitinka visas sąlygas bendrai Europos valiutai įsivesti.
Estija pereis nuo kronos prie euro sausio 1 dieną ir taps septyniolikta prie euro zonos prisijungusia valstybe.
Estijos padėtis tvirta, nes šalies viešieji finansai geros būklės, teigia Europos Komisija. Praėjusiais metais jos biudžeto deficitas buvo 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – gerokai mažesnis nei ES nustatyta 3 proc. riba. Nedidelė buvo ir valstybės skola – tik 7,2 proc. BVP.
Estijos ekonomika labai lanksti ir, nors ji nebuvo apsaugota nuo krizės, per beveik du dešimtmečius buvo galima įsitikinti, kad ji gali funkcionuoti ir prisitaikyti esant fiksuotam valiutų kursui.
Tačiau euro įsivedimas nėra pabaiga. Kaip euro zonos šalis, Estija turės tęsti politiką, kuria remiamas augimas ir ribojama pernelyg didelės vidaus paklausos rizika.
Ateinančiais mėnesiais Komisija ir ECB glaudžiai bendradarbiaus su Estija, kad užtikrintų, jog perėjimas būtų sklandus. Tarp pasirengimo priemonių yra informavimo kampanija, kurios tikslas – supažindinti estus su jų naująja valiuta.
Euro pradžia – 1999 metai, kai jis, kaip virtuali valiuta, buvo pradėtas naudoti mokėjimams negrynaisiais pinigais ir apskaitos tikslais. Euro monetos ir banknotai pradėjo cirkuliuoti dar po trejų metų.
Prisijungus 1,2 mln. gyventojų turinčiai Estijai, euro zonos gyventojų skaičius pasieks 330 milijonų. Kitos neseniai į euro zoną įstojusios narės – Slovakija (2009 m.), Kipras ir Malta (2008 m.) bei Slovėnija (2007 m.).
