„Aš galvoju, kad tai yra absoliučiai ateitis ir Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, judės į rinkos decentralizavimą. (...) Mes turime aštuonių žingsnių programą, kaip supaprastinti, palengvinti tai, ir artimiausiu metu ketiname pristatyti planą Energetikos ministerijai“, - interviu BNS sakė D.Andrulionienė. Jos nuomone, elektrą gaminančių vartotojų bumo galima laukti, jei per penkmetį, kaip žadama, saulės energijos technologijos atpigs 80 proc. Tačiau D.Andrulionienė abejoja, kad vartotojai gamins jiems visą reikalingą elektrą.
- 2015 metais tuometinė „Lesto“ paskelbė planus, kad per dešimtmetį į elektros tinklų atnaujinimą investuos 1,7 mlrd. eurų. Kokius rezultatus matote ir ar šie investicijų planai bus koreguojami?
- Investicijos tikrai nemažės, jos tik augs, bet kalbant apie investicijas apskritai, tai reikėtų išskirti kelias sritis, kokiomis kryptimis mes investuojame. Tai pirmiausiai į tinklo atsparumą oro reiškiniams, kas pastaruoju metu darosi vis didesnė aktualija, didiname tinklo patikimumą ir saugumą, tada labai svarbi dalis tinklo - inovacijos, tinklo įtampų mažinimas, penktoji mūsų sritis yra nauji vartotojai, mūsų IT sistemų modernizavimas ir panašiai. Svarbiausiomis tiek biudžeto atžvilgiu, tiek mūsų klientų atžvilgiu vadinčiau tas pirmąsias dvi sritis - saugumo ir patikimumo bei atsparumo oro reiškiniams - kam mes skiriame daugiau nei du trečdalius biudžeto. Ir turbūt šita kryptis, ši strategija liks ir ateityje.
Kalbant apie mūsų dabartinius planus, kol kas mes vadovaujamės investicijų politika, kuri buvo suformuota „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“, bet jau šiais metais mes turėsime naują investicijų planą dešimtmečiui. Tai jau bus ESO planas, kurį planuojame pasiskelbti maždaug vasaros pabaigoje, dabar jis yra dėliojamas.
Kalbant apie įgyvendinimą, 2016 metais mes požeminėmis elektros linijomis pakeitėme oro linijas maždaug 2060 kilometrų, kas yra ketvirtadaliu daugiau negu 2015 metais ir jau apie šiuos metus galvojant planuojame tas investicijas padidinti dar 30 proc. Šiemet planuojame sukabeliuoti maždaug 2700 kilometrų, tai mums yra prioritetinis dalykas, nes mes matome, kad mūsų klientai, visuomenė yra kuo toliau, tuo mažiau pakantūs elektros tiekimo sutrikimams, ilgiems atstatymo terminams, tai mes negalime į tai nesiorientuoti. Iki 2025 metų mes norime požeminėmis linijomis turėti apie 40 proc. tinklo.
- O 40 proc. jau bus pakankamas rodiklis?
- Manau, kad tai yra nesibaigiantis procesas. Po 2025 metų mes toliau planuosime kabeliavimo darbus ir investicijas. Bet dabar, pagal dabartinius rodiklius ir tinklo patikimumo vertinimus, tikslas yra 2025 metais sukabeliuoti 40 proc. tinklo.
- Paminėjote, kad ESO šiemet paskelbs naują planą. Kokias investicijas jis numatys?
- Mes dabar dar nesame susidėlioję, tai sunku atsakyti. Kaip minėjau, investicijos turėtų augti, mes matome, kad tinklas senėja ir tikrai investuosime daugiau, bet tas investicinis planas daugiau atsakys į mūsų biudžeto pasiskirstymą tarp mūsų strateginių krypčių. Tikrai manau, kad nesumažės investicijų dalis į saugumą, patikimumą, galbūt padidės į mūsų inovacijų dalį. Iš inovacijų, ką dabar darome, diegiame save gydančio tinklo sprendimus, diegiam automatizuotos įtampos reguliavimo sprendimus, kas mūsų klientams labai svarbu. Dabar šioms sritims nebuvo daug skiriama, apie 3-5 proc., tai mano prognozė tokia, kad šiai daliai turėtų didėti biudžeto procentinė dalis.
- Kalbant apie investicijų finansavimą, kaip žiūrite į naujus finansinius instrumentus? „Lietuvos energija“ skelbė apie planus leisti obligacijas, o kaip ESO?
- Obligacijų leidimas yra akcininko prerogatyva. Mes visą laiką svarstome įvairias galimybes, kol kas mes naudojamės įvairių komercinių bankų paskolomis, mums tai yra vertinga. Jeigu tik matysime, kad organizacijai ir verslui yra geriau alternatyva, mes patys akcininkui siūlysime ir galbūt patys iš akcininko gausime kažkokių nurodymų. Tokios galimybės yra realios, bet šiandien mes turime gerą situaciją su bankų paskolomis. Jeigu ji keisis, tuomet rimčiau svarstysime visas alternatyvas.
- Pernai vartotojams įdiegėte 3 tūkst. išmaniųjų skaitliukų, kurie padeda geriau vertinti elektros vartojimą. Kaip sekasi projektas, kokie rezultatai, ar galima tikėtis masinio jų diegimo?
- Mes esame dabar projekto viduryje - pradėjome jį praėjusių metų liepos pirmą dieną, baigiame šių metų liepos pirmą dieną. Dabar yra ta stadija, kai mes analizuojame, skaičiuojame, kaip mūsų klientams sekasi keisti elektros vartojimo įpročius, ar jie žiūri į keturių laiko zonų tarifą, ar stengiasi savo vartojimą didinti tomis laiko zonomis, kai elektra pigesnė ir panašiai. Aš nenorėčiau dar kalbėti apie tai, kas matosi po to pusmečio, nes bus sukeltas lūkestis. Kryptis lyg ir yra gera - vartotojai žiūri į tai ir mes darome įtaką vartojimui. Bet ar šitų perskirstymų elektros vartojimo iš pikinio laikotarpio į nepikinį pakaks projekto atsipirkimui, dabar negaliu pasakyti. (...)
Kai turėsime visus rezultatus ir pristatysime visoms suinteresuotoms šalims, tuomet galėsime pasakyti, ar mes einame į tą masinį diegimą, ar užtenka to pagrindimo, ar ieškosime kitų alternatyvų. Mes sulaukiame daug klausimų iš klientų, bet labai sudėtinga spręsti - dabar atrodo, kad žmonės labai to nori, ažiotažas didelis ir nuo vasario 15 dienos paleidžiame paslaugą klientams, kurie nenori laukti, ar bus masinis diegimas, ar ne. Klientai galės patys įsigyti tą apskaitos prietaisą, jie galės gauti tuos privalumus - nuskaityti rodiklių nebereikės, nuo balandžio mėnesio paleisime jiems suvartojimo stebėseną.
- Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kalba apie mažosios energetikos plėtrą ir apie gaminančius vartotojus. Kaip manote, kokia tokios energetikos perspektyva?
- Aš galvoju, kad tai yra absoliučiai ateitis ir Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, judės į rinkos decentralizavimą. Visose šalyse skirstomieji tinklai kalba apie tas pačias kryptis - atsigręžimas į klientą, vertinimas, ko klientui reikia. Kiekvienas namų ūkis galės pats pasigaminti elektrą, pats pasiskirstyti, galbūt pats pasisaugoti ją baterijoje ir galbūt prisijungti prie tinklo, kad galėtų sulyginti savo pikus ir poreikius su gamyba.
Mano požiūris yra labai pozityvus ir jis negali būti kitoks. Mes negalime užsidaryti, kad mes esame statiškoje situacijoje ir vengsime visų gaminančių - atvirkščiai, mes turime sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas.
Mes negalime turbūt nustatyti kainų, ar tai bus elektros mainai, kaip dabar - kiek pasidėjai į tinklus elektros, tiek pasiėmei, ar kokia kita apmokėjimo sistema. Tai jau ne mūsų kompetencijos klausimas, bet kad būtų kuo patogiau prisijungti, tai yra naujas mūsų procesas. Mes turime 8 žingsnių programą, kaip supaprastinti, palengvinti tai, ir artimiausiu metu ketiname pristatyti planą Energetikos ministerijai.
- Kiek reikėtų laiko tam planui įgyvendinti?
- Aš galvoju, kad tai bus 2017 metai. Galima kalbėti ir apie greitesnius sprendimus, kas susiję su mūsų įmonės vidumi, tam tikrų tvarkų pakeitimu. Peržiūrėjęseniai darytas tvarkas, turime tų rezervų, nes projekto derinimo terminai ilgi. Aš sakau metų periodą, nes reikalingas atsinaujinančių išteklių įstatymo keitimas.
- Yra skirtingų nuomonių dėl gaminančių vartotojų modelio. Vieni mano, kad elektros tinklas būtų reikalingas tik rezervui, kiti - kad egzistuos elektros mainai su tinklu. O kokia jūsų nuomonė?
- Jeigu mes kalbame apie verslą, tai jam lengviau prognozuoti savo poreikius ir verslas gali galvoti, kad savo veiklai pasigamina 20 proc. elektros poreikio, o likusią dalį nusiperka. Su buitiniais vartotojais yra sudėtingiau ir tie pikai pas juos labiau išsiskaido, tai aš manau, kad tas elektros pasidėjimas arba naudojimasis skirstomaisiais tinklais visą laiką bus reikalingas. Viskas yra kaštų ir naudos analizė - pasigaminti visą reikiamą kiekį yra be galo brangu, atsipirkimas bus labai ilgas, todėl namų ūkiai lygiai taip pat vertins savo investicijos atsiperkamumą. Šiai dienai atsiperkamumas siekia 15 metų, ir tai nėra labai patrauklus laikotarpis. Jeigu mes galėsime jį sutrumpinti iki 8 metų, tai bus didelis laimėjimas ir gaminančių vartotojų padaugės.
- Pakalbėkime apie dujas - pernai jas pradėjote tiekti Druskininkuose. Kokie tolesni planai, ar ketinate ir toliau šiame mieste veikti?
- Mes matome tas rizikas, kad Druskininkų tinklai nėra prijungti prie centrinės dujų sistemos visoje Lietuvoje ir tam, kad užtikrintume tiekimo patikimumą, mes planuojame ten suskystintų gamtinių dujų stotelės statybą. Šis projektas jau patvirtintas, skelbiamas viešasis pirkimas gamintojo-rangovo atrankai. Tikslai yra labai ambicingi, norime tą projektą padaryti iki naujojo šildymo sezono, tai labai greitai iš tikrųjų. Tada mes galėtume pilnai sakyti, kad galime užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą, nes dabar mes esame priklausomi nuo vamzdžio iš Baltarusijos.
- Kokia galėtų būti projekto kaina ir kaip tai paveiktų dujų tarifus vartotojams?
- Jeigu kalbame apie tarifą, jam tai praktiškai neturės įtakos, tai nebus didelė investicija. Aš negalėčiau pasakyti dar kainos, nes neprasidėjo pirkimas. Mes įsivaizduojame, kiek tokios stotelės kitose šalyse kainuoja ir jų amplitudė labai didelė - kai kalbėjome su galimais rangovais, pastatymo laikotarpis yra nuo 5 mėnesių iki 15 mėnesių. Kai kurios modifikacijos mums automatiškai netinka, nes jos yra per ilgos, per brangios ir panašiai.
Bet aš galvoju, kad mūsų pirkimo procesas, kuris bus skaidrus, pabaigoje leis atskleisti kainą, už kurią nusipirkome. Mums tai yra absoliučiai naujas projektas, Lietuvoje neturime analogijos, kas būtų panašų projektą darę su suskystintų gamtinių dujų stotele. Bet sėkmingu atveju tai galėtų būti gera praktika ir kitoms nedujotifikuotoms teritorijoms, kai kur galbūt taip yra pigiau ir tokiu būdu išspręsti dujų tiekimo problemą.
- Energetikos ministerija ir Druskininkų meras pernai planavo stotelę pastatyti iki 2016-ųjų spalio. Kaip suprantu, tai buvo per daug optimistiški planai.
- Negaliu komentuoti, kokiomis prielaidomis remiantis. Akivaizdu, kad pasikeitė statytojas ir per tą patį laikotarpį mes bandysime. Aš manau, kad mums pavyks. Šitoje stadijoje ką turime padaryti, tai labai detalų projekto planą - iki vasario 15 dienos turime jį pateikti, jeigu viskas mums pavyktų gerai su pirkimo procedūromis.
- Kaip manote, kaip SGD stotelė paveiktų kainas Druskininkuose?
- Dabar labai sunku pasakyti, iš kur tas dujas nusipirksime, kas bus tiekėjas, bet pagrindinis tikslas, kad nebūtų kaina didesnė. Apskritai, mes visą laiką dirbame tam, kad dirbtume efektyviau, nes tai daro įtaką kainai.
- Kaip atrodytų SGD pirkimas? Ar jį atliktume jūs, ar „Litesko“ Druskininkuose pirktų dujas šildymui atskirai?
- Tai projekto eigoje atsakysime, dabar negaliu atsakyti, kas bus tas tiekėjas, ar jis bus vienas, kuris tieks į šią stotelę, ar jie bus keli. Dar yra labai daug klausimų. Šiandien mūsų pagrindinis tikslas yra infrastruktūra, kai žinosime, kas stotelę stato, bus galima sakyti, kad projektas jau yra ant bėgių, tuomet bus galima spręsti kitus klausimus.
- Kalbant apie jūsų įtaką tiek dujų, tiek elektros tarifams - kiek, jūsų nuomone, dar yra rezervų mažinti kainas, juk veiklos efektyvumas kada nors turi pasiekti grindis?
- Aš, žinokite, netikiu. Efektyvinimas ir sąnaudų mažinimas, kiek aš esu dirbusi verslo organizacijose, tai yra nesibaigiantis procesas. Mes gi kalbame ne tik apie žmonių mažinimą, mes kalbame apie naujas technologijas, apie IT sistemų papildomą darbą, naujus procesus, naujus poreikius. Manau, kalbant apie sąnaudų sumažinimą 2016 metais, mes turime jį daug geresnį nei planavome jungdami įmones. Mes planavome, kad sinergijos efektas bus 3,6 mln. eurų - mes turime 11 mln. eurų. Tai labai didelis efektas, bet ar mes jau viską padarėme ir jau visas sinergijas išgaudėme ir pasinaudojome visomis gerosiomis praktikomis? Tikrai ne. (...) Mūsų tiksluose yra, kad iki 2020 metų mes savo sąnaudas sumažinsime dar 10 proc.
- Dėkoju už pokalbį.
