Vis daugiau gyventojų tam, kad sušildytų savo namus, vietoje senų katilų įsirengia šilumos siurblius. Tačiau, kad toks prietaisas veiktų, jam reikalinga elektra.
Tiesa, be elektros, tikėtina, neveiktų ir didžioji dalis šiuolaikiškų katilų, mat juose yra įrengta elektroninė valdymo sistema, ventiliatoriai (skirti degimo procesui išlaikyti) ir kt.
ESO darbai piktina gyventojus
Vieną gruodžio sekmadienį dalis gyventojų į telefonus sulaukė ne tik įspėjimų apie Lietuvą užklupsiantį stiprų vėją, bet ir numatomus vykdyti ESO planinius darbus viename iš Šiaulių rajono kaimų.
Skaitytojas Ignas taip pat pasidalijo ir atsiųsta ESO žinute: „Informuojame, kad dėl planuojamų elektros tinklo darbų, 2024-12-16 nuo 08:30 val. iki 16:30 val. bus atjungta elektra. <...> Atsiprašome už nepatogumus“.
Tad nors už lango kalendorinė žiema, o temperatūra dienos metu priartėja prie nulio laipsnių, dalis gyventojų vis tiek priversti visą dieną namuose praleisti be elektros.
Igno vertinimu, tokie bendrovės sprendimai vykdyti planinius darbus žiemos metu yra mažų mažiausiai keisti, nes naujos statybos namuose didžioji dalis gyventojų yra įsirengę šildymo sistemas oras–vanduo. Tad jei elektra būtų atjungiama, pasišildyti nepadėtų net žvakės.
„Namuose gyvename su mėnesio laiko kūdikiu ir toks ilgas planinis elektros atjungimas žiemos metu (tuo labiau, kad yra pranešama audra ir dėl didelio vėjo namai atvės greičiau), manau, nėra logiškas ir jis pažeidžia vartotojų teises.
Ar tokie ilgi ESO planiniai darbai žiemos metu nepažeidžia vartotojų teisių?“ – klausė Ignas.
Tiesa, Ignas ne vienintelis, kuriam tokie darbai sukėlė nemalonią nuostabą. Pasak skaitytojos Indrės, ESO taip pat pranešė apie numatomus planinius darbus Panevėžio rajone.
„Buvo pranešta, kad dėl medžių kirtimo apie 7 valandas bus atjungta elektra. Žinoma, ESO įspėjo apie tai anksčiau ir įvardijo bent laiko tarpą, tačiau vis tiek lieka neaišku, kiek laiko gyventojai namuose sėdės be elektros.
Panašu, kad bendrovei mažų mažiausiai rūpi, ar gyventojai dėl atjungtos elektros negalės pasišildyti savo namų, o ir dirbti nuotoliniu būdu“, – svarstė Indrė.
Darbus atlieka ir žiemą, nes nėra kam dirbti?
ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad esą bendrovė supranta, kokius nepatogumus patiria gyventojai, kai yra atjungiama elektra. Tačiau, pasak pašnekovės, ESO privalo vykdyti tiesiogines funkcijas net ir žiemos metu.
„Pavyzdžiui, medžių genėjimas būtinas, nes audrų metu lūžtantys medžiai ir jų šakos padaro didelę žalą tinklui. Statistiškai, net 80 proc. tinklo pažeidimų įvyksta būtent dėl lūžtančių medžių ir jų šakų“, – teigė pašnekovė.
Pasak R. Juodkienės, dėl šylančio klimato audros dažnėja, todėl medžių genėjimas yra būtinas. Tačiau tai daryti tik kažkuriuo metų laiku esą nėra galimybės ne tik dėl gamtos dėsnių, bet ir ribotą darbuotojų skaičių.
„Medžių genėjimą tik teoriškai būtų galima daryti išimtinai kažkuriuo metų laiku, bet rangovų ir ESO brigadų, kurios gali atlikti šiuos darbus, yra ribotas skaičius, ir jos darbus planuoja į priekį.
Taip pat turime atsižvelgti į vegetacijos, paukščių perėjimo laiką ir kitus gamtos dėsnius“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad skaitytojo Igno papasakotos istorijos atveju ESO atliko planinius darbus, norėdama prie tinklo prijungti naują klientą.
„Šiuos darbus atlikti mus įpareigoja įstatymas, tačiau net ir be teisės akto mes suprantame, kad negalime riboti naujo kliento teisės būti prijungtam prie tinklo.
Suprasdami, kad turime atstovauti abiejų klientų interesus, ieškome būdų, kaip galėtume šiuos darbus atlikti nenutraukdami elektros tiekimo esamiems vartotojams. Gal ne visais atvejais tai bus įmanoma, tačiau tas laikas, kai nutraukiamas elektros tiekimas dėl atliekamų darbų, būtų sutrumpintas“, – paaiškino R. Juodkienė.
Vertina oro temperatūrą
ESO atstovė sako, kad šaltuoju metų laiku prieš planinių darbų vykdymą bendrovė įvertina oro temperatūra.
„Kai temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių, visi planiniai darbai, kurių metu reikia laikinai nutraukti elektros energijos tiekimą, atšaukiami.
Temperatūrai svyruojant tarp 5–10 laipsnių šalčio, atjungimai trunka ne ilgiau nei 5 valandas, o iki 5 laipsnių šalčio planinius atjungimus vykdome įprastai“, – sakė ji.
R. Juodkienė sako, kad informuoti klientus prieš penkias dienas pasirinkta todėl, kad būtent maždaug prieš tiek laiko jau galima numatyti tikslias orų prognozes, taip pat suformuoti komandas darbo atlikimui.
„Šį kartą prognozės keitėsi ir pradėjus pūsti gūsingam vėjui didžiojoje Lietuvos dalyje, planiniai atjungimai buvo atšaukti.
ESO neplanuoja ir nevykdo planinių darbų per valstybines šventes. Išskirtiniais atvejais, kai darbų tvarka keičiama, gyventojai visuomet papildomai informuojami. Ši praktika taikoma jau ne vienerius metus“, – kalbėjo R. Juodkienė.
Tiesa, bendrovės atstovai apie kompensacijas gyventojams dėl atjungtos elektros nekalba.
Tačiau dar kartą priminė, kad apie numatomus darbus gyventojai yra informuojami elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute. Pašnekovė teigė, kad pranešimai gyventojams išsiunčiami prieš 5 dienas, o priminimai – likus dienai iki darbų.
„Todėl yra ypatingai svarbu, kad šiems pasikeitus, klientai atnaujintų savo duomenis ESO savitarnos sistemoje. Esant išskirtinėms situacijoms, kartu su vartotojais ieškome tinkamiausio laiko, kada būtini darbai galėtų būti atlikti, sukeliant kuo mažiau nepatogumų“, – teigė R. Juodkienė.
Duomenys apie realiu laiku ESO vykdomus planinius bei neplaninius darbus pateikiami ir skaitmeniniame žemėlapyje.
Kada gyventojai gali reikalauti kompensacijos?
Po vasarą Lietuvą nusiaubusios audros „Kirsti“ ESO taip pat buvo išplatinusi priminimą gyventojams, kad teisės aktai numato, jog avarijos atveju elektros energijos tiekimo neatstačius daugiau nei per 72 valandas, vartotojui turi būti išmokama kompensacija.
Jos dydis priklauso nuo atjungimo trukmės ir klientui priskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus (vienkartinė fiksuota 30 proc. dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių metinės sumos ir kintamoji 0,7% dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių sumos už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą).
Dar liepos mėnesio pabaigoje ESO skaičiavo, kad jeigu vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh/mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., jam priklauso beveik 35 eurų dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 0,82 euro dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.
Svarbu turėti dujinę o ne elektrinę viryklę,kad turėti ant ko išsivirti karštos arbatos ar sriubos.
Žmonės ant tiek įprato prie patogumų,kad karo ar kokios stichinės nelaimės atveju būtų visiškai nepasiruošę išgyvenimui.
