Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande'as tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.
Tačiau po penkias valandas trukusių derybų naujasis Prancūzijos prezidentas pareiškė norįs, kad euroobligacijų įvedimas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę, nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel tam nepritarė.
Augant nerimui dėl Graikijos ateities euro zonoje F. Hollande'o idėjos sulaukė kolegų pritarimo. Taip teigė Italijos ministras pirmininkas Mario Montis, kuris sakė, kad už jas pasisakė „dauguma“.
Pasak F. Hollande'o, įvedus euroobligacijas valstybės galėtų „lengviau gauti finansavimą rinkose“. Taip vyriausybės galėtų finansuoti naujų darbo vietų kūrimą ir palaikyti ekonomikos augimą.
Nors paramą F. Hollande'o idėjoms dėl euroobligacijų išreiškė Nyderlandai, Suomija ir Švedija bei kitos valstybės, A. Merkel po susitikimo sakė, kad dėl euroobligacijų vyko „harmoninga“ diskusija.
Vokietija baiminasi, kad įvedus euroobligacijas jos mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už kitų šalių neatsakingą elgesį, be to, sumažėtų spaudimas smarkiai prasiskolinusioms valstybėms stiprinti savo finansus.
A. Merkel po susitikimo teigė, kad ji paaiškino Vokietijos poziciją, o F. Hollande'as pakartojo ankstesnes savo idėjas, tačiau požiūris dėl jų smarkiai skiriasi.
AFP šaltinis Europos Komisijoje sakė, kad F. Hollande'as sužaidė sėkmingai ir žinojo, jog nereikia per greitai daryti per didelio spaudimo.
F. Hollande'as, A. Merkel, M. Montis ir Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy prieš birželio 28-29 d. vyksiantį ES viršūnių susitikimą dar susitiks Romoje.
