Antradienį Europos Parlamente bus diskutuojama dėl taisyklių, vadinamų Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), nes dešimtys įstatymų leidėjų spaudžia Briuselį įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama sutramdyti didžiausius socialinės žiniasklaidos incidentus.
Tačiau įstatymo priešininkai, įskaitant kraštutinius dešiniuosius paties EP narius, palaiko E. Musko ir M. Zuckerbergo argumentus ir kaltina Briuselį žodžio laisvės varžymu.
Ar įstatymas yra cenzūros priemonė?
DSA neapibrėžia, kas Europos Sąjungoje yra teisėta ar neteisėta internete.
Aktas tik verčia dideles ir mažas skaitmenines bendroves užtikrinti, kad būtų įdiegta efektyvi sistema, leidžianti pranešti apie turinį, pažeidžiantį galiojančius nacionalinius ar ES įstatymus, ir jį pašalinti.
Kitaip tariant, jis užtikrina, kad tai, kas draudžiama realiame pasaulyje, būtų uždrausta ir pasauliniame tinkle.
Pavyzdžiui, Vokietijoje uždrausti nacistiniai simboliai, o kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Prancūziją ir Nyderlandus, draudžiama neigti Holokaustą.
Už skaitmenines technologijas atsakinga EK viceprezidentė Henna Virkkunen kategoriškai atmeta kaltinimus cenzūra. „Žodžio laisvė yra pamatinė ES vertybė. DSA tikslas yra pamatinių teisių apsauga“, – sakė ji šeštadienį platformoje „X“.
Ar privaloma tikrinti faktus?
DSA neverčia platformų naudoti faktų tikrinimo priemonių interneto turiniui moderuoti. Tačiau ES remia tokias iniciatyvas, nes mano, kad faktų tikrinimas yra naudinga kovos su dezinformacija priemonė.
Teisės akto esmė – reikalavimas bendrovėms mažinti riziką, kurią jų platformos kelia, pavyzdžiui, vaikams ir pažeidžiamiems suaugusiesiems.
Kai M. Zuckerbergas paskelbė apie JAV „Meta“ faktų tikrinimo programos pabaigą, jis teigė, kad pereis prie „bendruomenės pastabų“, panašių į tas, kurias naudoja E. Musko socialinės žiniasklaidos platforma „X“.
Pagal šį modelį vietoj profesionalių faktų tikrintojų pareiga paneigti melagingus faktus perduodama paprastiems naudotojams, kurie prie pranešimų gali pridėti komentarus ir nuorodas.
Kol kas nežinoma, ar ES mano, kad ši sistema atitinka teisės aktus, nes Europos reguliavimo institucijos šiuo metu tikrina jos efektyvumą, vykdydamos 2023 m. gruodžio mėnesį pradėtą „X“ tyrimą.
Ar DSA taikomas užsienio kišimuisi?
Po savo išpuolių prieš Europos lyderius ir šio mėnesio internetinio pokalbio su Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos lydere Alice Weidel E. Muskas sulaukė dešimčių ES įstatymų leidėjų susirūpinimo dėl jo „kišimosi“ į Vokietijos rinkimus.
E. Musko veiksmai leidžiami pagal ES taisykles, kuriomis saugoma žodžio laisvė.
Tačiau didžiausios pasaulio platformos privalo analizuoti, kokią riziką jų sistemos kelia viešoms diskusijoms ir rinkimams, ir imtis priemonių pavojams sumažinti.
Praėjusį mėnesį ES pradėjo tyrimą dėl „TikTok“, kilus įtarimams, kad Rusija pasinaudojo šia platforma siekdama paveikti Rumunijos prezidento rinkimų rezultatus, kurie vėliau buvo anuliuoti.
Taip pat yra įtarimų, kad „X“ algoritmai skatina kraštutinių dešiniųjų pranešimų sklaidą, tačiau įrodyti tokį galimą šališkumą ir jo poveikį rinkimams yra „labai sunku“, sakė Europos reguliavimo centro ekspertas Alexandras de Streelis.
EK vadovė Ursula von der Leyen yra pareiškusi, kad siūlys naujas taisykles, kuriomis būtų kovojama su užsienio manipuliavimu informacija ir kišimusi.
Ar platformos turi atsižvelgti į politinę pusiausvyrą?
Nors E. Musko diskusija su A. Weidel sukėlė susirūpinimą dėl JAV milijardieriaus įtakos Europai, ES pareigūnai pabrėžė, kad jis gali daryti, ką nori, nes platformos, kitaip nei televizija, neprivalo skirti vienodo eterio laiko skirtingoms grupėms.
„Platformos nelaikomos tradicine žiniasklaida, – sakė de A. Streelis. – Čia nėra neutralumo taisyklės.“
Tačiau dėl to, kad E. Muskas naudojosi „X“, siekdamas paremti Donaldą Trumpą ir Europos kraštutinių dešiniųjų veikėjus, dabar reguliavimo institucijos ir ES politikai svarsto, ar nereikėtų sugriežtinti galiojančio įstatymo ir priversti platformas laikytis panašių politinio balanso taisyklių.
Ar DSA gali uždrausti socialinę žiniasklaidą?
Pagal šį aktą ES kaip kraštutinę priemonę turi teisę laikinai sustabdyti bet kurios platformos veiklą, jei taisyklių pažeidimas „tęsiasi ir daro didelę žalą naudotojams ir apima nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui“.
Iki tol ES gali imtis daugelio priemonių, kad priverstų platformą laikytis taisyklių, įskaitant dideles finansines baudas už pažeidimus.
ES reguliavimo institucijos gali skirti baudas, siekiančias iki šešių procentų paslaugų teikėjo metinės pasaulinės apyvartos, ir jos nebūtinai apsiribotų tik pačia platforma.
Pavyzdžiui, Briuselis nagrinėja, ar bauda, kurią jis gali nuspręsti skirti „X“, apimtų ir kitas E. Musko verslo imperijos dalis, pavyzdžiui, „SpaceX“ ir „Neuralink“.
