Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvoje vyksta ES pirmininkavimo renginiai. Pirmadienį Seime ES valstybių narių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkai aptarė Bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 metų, didžiausią dėmesį skyrė tiesioginėms išmokoms, jauniesiems ūkininkams ir ekologiniam ūkininkavimui.
Dėl naujos finansinės perspektyvos iš esmės susitarus birželį, ES biudžetas bus mažesnis, taip pat mažiau pinigų gaus ir žemės ūkis. Šiek tiek mažiau teks ir 2014–2020-ųjų Lietuvos kaimo plėtrai – maždaug 6,5 mlrd. Lt.
Mūsų šalis ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas. O ES vidurkį – beveik 700 Lt už hektarą turėtų pasiekti iki 2020-ųjų.
Nauja tai, kad valstybės, gaunančios mažiau išmokų nei ES vidurkis, galės joms skirti iki ketvirtadalio Kaimo plėtros lėšų. Ir atvirkščiai – iki 15 proc. tiesioginių išmokų pinigų bus galima nukreipti Kaimo plėtrai. Kol kas dar neapsispręsta, kaip bus perskirstomos lėšos tarp šių dviejų sričių.
Anot Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atstovo, ateityje į išmokas galės pretenduoti tik realiai žemę dirbantys ūkininkai. Kokie tie ūkininkai, kriterijus nustatys pačios šalys.
Norima papildomai skatinti jaunuosius ūkininkus. Jie galės gauti penktadaliu daugiau išmokų už dirbamą žemę, tačiau dalį pinigų tam privalės surasti pačios šalys.
„Ta priemonė lems [žmonių] aktyvumą, nes dabar Lietuvoje ūkininkų amžiaus vidurkis – 56 metai. Todėl turime sutelkti didelį dėmesį, ne tik kad ūkininkai kurtųsi, bet ir kad atvyktų specialistai ir kurtų darbo vietas“, – sako Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
Pasak Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato vadovo, beveik pusė ES dirvožemių nualinti, daug kur užteršti nitratais, kitais chemikalais. Todėl siekiama, kad valstybės iš savo išmokoms skiriamų lėšų bent 30 proc. skirtų ekologiniam ūkininkavimui.
„Iššūkis – žemės ūkio ekologizavimas. Šioje srityje turi būti atsižvelgiama į aplinkosaugos reikalavimus, taip pat ir į valstybių poreikius bei galimybes“, – teigia EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius Tassos Haniotis.
„Tai Lietuvai mažiausiai gali atsiliepti, mes turime sėjomainas. Europos Parlamentas ir Komisija nori priimti sprendimą dėl „žalinimo“. Kaip paveiks mūsų ūkius – dar neaišku, bet daugelį Europos šalių palies daugiau, jiems nustatomi pasėlių procentai aktualesni“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Numatoma, kad parama ekologiškam ūkininkavimui bus teikiama reikalaujant įvairesnių pasėlių, daugiamečių pievų išlaikymo, taip pat saugoti ekologiniu požiūriu vertingas vietoves.
