Žemės ūkio ministerija laukia Briuselio oficialaus pritarimo dėl 450 mln. Lt ES paramos lėšų panaudojimo lengvatiniams kreditams. Iškilo labai realus pavojus, kad ūkininkai nebesugebės panaudoti ES teikiamos paramos dėl vienos priežasties – bankai ūkininkams neteikia paskolų.
Tiksliau, paskolas teikia, bet tik savižudis gali pasirašyti siūlomas sutartis. Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Briuselį, kad numatytą paramą leistų naudoti lengvatinėms paskoloms.
Gautas žodinis pritarimas
Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) duomenis, per metus suteiktų paskolų žemdirbiams ir kaimo verslininkams suma sumažėjo net 2,5 karto. Kokios išvados? Norint gauti ES paramą reikia turėti daugiau nei 50 proc. savo lėšų. Laisvų lėšų tikrai retas ūkininkas turi, todėl minėtą dalį reikia pasiskolinti. Taigi ne iš gero gyvenimo ŽŪM vadovai sumanė žengti rizikingą žingsnį – prašyti, kad numatytas paramai lėšas Briuselis leistų panaudoti kitaip – teikti lengvatinius kreditus ūkininkams. Pasak ŽŪM viceministro Aušrio Macijausko, per septynerius metus 450 mln. Lt sumą teikiant kreditus galima apsukti kelis kartus, taigi pasinaudotų daug ūkininkų, kaimo verslininkų ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų.
Šiuo metu vyksta nelengvos diskusijos dėl minėtų lėšų panaudojimo sąlygų – tiek ūkininkams, tiek bankams, kuriems po konkurso bus perduota minėta suma.
ŽŪM vadovai sako jau gavę žodinį Briuselio pritarimą, tačiau ofi - cialaus leidimo ir pačių lėšų Lietuva dar neturi ir neaišku, kada turės. Numatyta, kad sąlygas bankams kurs ŽŪM ir per ŽŪPGF įsteigtą Paskolų fondą kontroliuos, kaip bankai laikosi sutarčių.
Vilios nedidelės palūkanos
Lėšas galės skolintis ūkio subjektai, kurie atitinka KPP priemonėms „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ keliamus reikalavimus.
Nors galutinės sąlygos dar nepatvirtintos, tačiau labai džiaugtis nevertėtų. Pasak ŽŪPGF direktorės Danguolės Čukauskienės, pinigai tikrai nebus dalijami bet kam ir bet kaip.
„Už kreditus žemdirbiai galės įsigyti naujos technikos, įrangos statyboms, bet negalės pirkti naudotos technikos. Žemės ūkio produkcijos perdirbėjai galės imti kreditus perdirbimo įmonėms modernizuoti, bet negalės naudoti šių lėšų naujoms įmonėms statyti. Ir svarbiausia – ūkininkai kreditų negalės panaudoti apyvartinėms lėšoms, kurių šiuo metu ūkininkams labai trūksta“, – sako D.Čukauskienė.
Kai kurios orientacinės sąlygos jau žinomos. Nors galutinai nenuspręsta, ar bus skolinama tik litais, ar ir eurais. Skolinantis eurais, metinės palūkanos, tikėtina, sieks 4–5 proc., o paskolų litais palūkanos sieks 6–8 proc. Beje, maksimali kredito suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ sudarys 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ – 4 mln. eurų. Kada gausime pinigėlius? Optimistiškiausias terminas – antroji rugsėjo pusė. Pesimistiškiausias – metų pabaiga.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis VL tikino, kad paklausa numatomiems kreditams bus nemaža.
„Žinoma, jeigu pasiteisins mūsų lūkesčiai. Žemdirbius turėtų sudominti nedidelės paskolų palūkanos“, – sako J.Kraujelis.
Kvietėsi bankininkus
Prieš kelias dienas ŽŪM vadovai prie apskritojo stalo kalbėjosi su bankininkais. VL pakalbinti bankininkai kol kas labai atsargiai vertino ŽŪM pasiūlymus. Juos galima suprasti – laukia konkursas, o sąlygos dar tikslinamos.
Vieno banko atstovas šiek tiek stebėjosi, kad ŽŪM jau paskelbė palūkanų normas bei kitas sąlygas, dar paskelbė apie norus juos kontroliuoti, o atsakomybę už pinigus palikti bankams.
„Nesvarbu, kad tai Briuselio lėšos. Tačiau jos, kaip suprantu, mums bus tarsi perskolintos. Taigi mes gautus pinigus turėsime valstybei grąžinti po septynerių metų. Suprantu, kad pinigus reikia grąžinti, taip ir turi būti. Tačiau tikrai nereikia galvoti, kad mes šiuos pinigus dalinsime kaip rekomenduos ŽŪM“, – sakė su ŽŪPGF bendradarbiaujančio banko atstovas.
Kita vertus, bankai gal ir neskubės skolinti. Juk pinigai nepažymėti, taigi bankai turės galimybę pasinaudoti šiomis lėšomis ir savo nuožiūra.
Pasak J.Kraujelio, noriau konkurse dalyvaus smulkesnieji bankai, o stambieji, jeigu ir dalyvaus, tai nelabai patenkinti – jie ir taip turi pinigų, ir ši iniciatyva jiems gal net trukdys.
Vokiečiai šias lėšas ketina platinti per valstybės banką. Mes tokio banko neturime.
Tačiau ir Vokietijoje šis procesas tik prasideda. Panašaus pobūdžio idėjų turi ir portugalai, tačiau jie teiks ne paskolas, bet didins garantijas. Šią kryptį pasirinko ir Rumunija. Taigi tik Lietuva ir Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemė nusprendė teikti paskolas.
Sudeginame tiltus ES paramai
Tiesiog būtina pridurti, kad skolinami 450 mln. Lt – ne šiaip nauji pinigėliai. Negalime sakyti – jeigu ES duoda, tai negalvokime ir imkime, kol neapsigalvojo. Tai Briuselis dar galvoja, galutinio sutikimo dar neištarė.
Taigi šie 450 mln. Lt kitais keliais iki 2013 m. turėtų atitekti ūkininkams, jeigu jie dalyvautų ES paramos programose. ES lėšos būtų sudariusios apie 40 proc. Ir šių pinigėlių nebūtų reikėję grąžinti. Dabar jie bus skolinami. Kita vertus, naujas sumanymas gal išgelbės ir pinigų pritrūkusią valstybę, kuri sunkiai sukrapštytų kofi nansavimui būtinus šimtus milijonų. Apie šias aplinkybes vengiama kalbėti. Tačiau geriau kalbėti iš karto, o ne tada, kai bus per vėlu.
O kaip ūkininkai reaguos po kelių metų, kai fi nansinė padėtis šalyje pagerės, kai žemės ūkio produktų kainos pakils ir bus nesunku gauti paskolas, o štai ES paramos jau niekas nebesugrąžins, investicijoms lėšų nebeturėsime. Dabar nuspręsdami sudeginame tiltus. Žemės ūkio ministerija elgiasi labai rizikingai. Ar sėkmingai? Tai sužinosime po 2–3 metų.
Turi dvilypę nuomonę
Vidmantas Doniela, ūkininkas (Skuodo r.)
Turiu dvilypę nuomonę. Man ir gaila lėšų, nes negalėsime jų panaudoti investavimui, t. y. jų gauti negrąžintinai, tačiau ir pritariu, nes dabar gauti paskolą bankuose beveik neįmanoma. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad bankai dabar sunkina sąlygas. Nusivyliau bankininkais. Štai pasiskolinau man priimtinomis sąlygomis, o neseniai bankas jas savo nuožiūra pablogino. Ir negaliu ginčytis. Juk iš esmės bankai patys sukėlė krizę, nes prisirinko blogų paskolų, o dabar naštą didina mokiems klientams – blogina sąlygas, didina palūkanas.
Albinas Čaplikas
