.jpg)
Finansų ministerijos duomenimis, spalio 1-2 d. Geteborge (Švedijos Karalystė) vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl „išėjimo" iš krizės strategijos, finansų rinkos priežiūros, klimato kaitos finansavimo bei užimtumo politikos klausimams.
ES pirmininkaujanti Švedija siūlo aptarti fiskalinio „išėjimo" iš krizės gaires. ES į krizę reagavo aktyviais ir ryžtingais veiksmais - dėl beprecedentinių fiskalinių priemonių, skirtų ūkio ir finansiniam sektoriui palaikyti, ES šalių viešieji finansai patyrė ypatingą spaudimą. Tačiau šiuo metu taikomos palaikymo priemonės negali tęstis amžinai, todėlsiekiama, kai tik ekonomika stabilizuosis, užtikrinti ilgalaikį finansų tvarumą. Švedija siūlo aptarti šiuos esminius „išėjimo" strategijos faktorius: koordinuotą taikytų išskirtinių priemonių nutraukimą, tolesnę ES fiskalinę konsolidaciją, struktūrinių reformų spartinimą ir biudžetų valdymo struktūrų stiprinimą. Akcentuojama, kad „išėjimo" strategija turi būti nuosekli ir koordinuota ES mastu, tačiau pažymima, kad šalys narės „atsitraukimo" priemones turėtų rinktis atsižvelgdamos į savo situaciją, o nebūtinai vienodas ir tuo pačiu metu.
ES ministrai ketina aptarti ir finansų sektoriaus aspektus, kadangi nepaisant Europos finansų rinkose pasirodžiusių teigiamų ženklų, situacija vis dar išlieka trapi. ES pirmininkaujanti Švedija siūlo toliau atidžiai stebėti pokyčius finansų rinkose, užtikrinti pastovius kredito srautus realiai ekonomikai ir būti pasirengus imtis reikiamų veiksmų. Pagrindinis šios politikos tikslas - stabilumo susitarimai ES mastu, kuriuos turėtų papildyti stipresnė priežiūros sistema, todėl bus svarstomi ir kai kurie pasiūlymai dėl Europos priežiūros sistemos tobulinimo.
Be to, neformalaus susitikimo metu numatoma aptarti klimato kaitos klausimus: CO2 išmetimo apmokestinimą, kaip vieną iš priemonių, kuri galėtų padėti sušvelninti klimato kaitos padarinius, ir viešojo finansavimo, skirto šių problemų sprendimui, apimtis bei šaltinius. Siekiant š. m. pabaigoje pasirašyti ambicingą susitarimą Kopenhagoje (lapkričio 30 d. - gruodžio 11 d. Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija), įsipareigojimus dėl klimato kaitos finansavimo turėtų prisiimti ne tik ES narės, bet visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys, atsižvelgiant į jų aplinkos teršimo apimtis. Siekiant efektyvaus sprendimo, reikalingas aiškumas ir dėl tarptautinių finansinių įsipareigojimų naštos pasidalinimo ES viduje.
ES finansų ministrai taip pat planuoja aptarti Švedijos išskirtus užimtumo politikos klausimus. Prognozuojama, kad 2010 metais nedarbas Europoje pasieks rekordinį 11 proc. lygį, todėl svarbu, kad darbo rinkos politika gerintų situaciją darbo rinkoje ekonominio sunkmečio laikotarpiu bei atitiktų ilgalaikius tikslus - didintų darbo pasiūlą ir spręstų visuomenės senėjimo klausimus. Šiuo metu taip pat ypač aktualu, kad pasirinktos priemonės būtų finansiškai efektyvios.
