Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“.
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.
Siekdami išvengti sumaišties bankų sektoriuje finansų ministrai prašė kreditorių sutvirtinti kapitalo rezervus. Bankai savo kapitalą padidintų 9 proc., o vyriausybės pažadėjo padengti likusį skirtumą, jeigu bankams nepavyktų padaryti to patiems.
Tikimasi, jog kreditoriai pirmiausia lėšų susiras patys, o vyriausybės biudžetu naudosis tik išskirtiniais atvejais. Bankai nesitiki „dovanėlių“ iš mokesčių mokėtojų, teigė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.
Nors finansų ministrai džiaugėsi dėl šio susitarimo, jie pripažino, kad jam dar turi pritarti patys bankai.
Sekmadienį per susitikimą Briuselyje buvo bandoma dar kartą apžvelgti šį susitarimą, dėl kurio galutinai bus nuspręsta trečiadienį per euro zonos viršūnių susitikimą Briuselyje.
Tarptautinio finansų instituto vadovas įspėjo nesitikėti greito galutinio susitarimo, nes pažanga labai lėta. „Diskusijose jaučiama pažanga, tačiau labai ribota, – sakė Charlesas Dallar). – Mes ir toliau esame atviri naujiems pasiūlymams, kaip būtų galima atkurti Graikijos ekonomiką“.