„Kompensacija nėra žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas apima tai, jei žmonės patyrė papildomas išlaidas dėl generatorių pirkimo ar šaldytuve sugedusių maisto produktų. Kompensacija šių žalų neįvertina, žalas nustato teismas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Žilienė.
Anot jos, Energetikos ministerija atsakinga tik už tas kompensacijas, kurios gyventojams priklauso dėl audros ar kitų nelaimių sukeltų tiesioginių nuostolių.
Kaip jau skelbė ESO, kompensacijos priklauso tiems gyventojams, kurie elektros neturi ilgiau nei 72 valandas. Pasak viceministrės, kompensacijos dydį tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Energijos skirstymo operatorius informuos gyventojus, pas kuriuos buvo nutrūkusi elektra ilgiau negu 72 valandas, ir praneš, kaip jie turėtų elgtis toliau“, – pažymėjo I. Žilienė.
Kaip trečiadienį skelbė ESO, vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio elektros suvartojimas siekia apie 150 kWh/mėnesį ir kuriam elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., priklausys beveik 35 eurų dydžio išmoka. Taip pat už kiekvieną pavėluotą valandą prie jos bus pridedami 82 centai.
Kaip ketvirtadienį nurodė ESO direktorius Renaldas Radvila, 11 valandą elektros šalyje neturėjo apie 27 tūkst. namų ūkių, pusė kurių – ekstremaliąją situaciją paskelbusiame Vilniaus regione. Viceministrės teigimu, iki ketvirtadienio vakaro šį skaičių tikimasi sumažinti iki 10 tūkst.
ELTA primena, kad savaitgalį ir savaitės pradžioje Lietuvoje siautė stipri audra, per ją virto medžiai, Vilniuje, Grigiškėse, žuvo 50-ties metų moteris. Savivaldybės ir gyventojai skaičiuoja milijoninę stichijos žalą.
