Bandymas įvesti civilizuotą, skaidrią ir visiems suprantamą karšto vandens apskaitos tvarką sulaukė nuožmaus monopolininkų ir jų lobistų pasipriešinimo. Tokias išvadas pateikia Energetikos ministerija, stebėdama, ar gyventojai buvo tinkamai informuojami dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo.
Energetikos ministerija konstatuoja, kad gyventojams nebuvo išaiškinta, jog nuo gegužės 1-osios gyventojai, kuriems karštą vandenį tieks jų miesto šilumos įmonės, nebegaus nuolat šokinėjančių, dažnai protu nesuvokiamų sąskaitų už „gyvatuką“. Šis mokestis esą bus pastovaus dydžio, o už karštą vandenį bus mokama tik pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis.
Gyventojai, pasak ministerijos, buvo klaidinami, kad pasirinkus karšto vandens tiekėją, atsiras kažkokie „tarpininkai“, nauji abonentiniai mokesčiai, o galiausiai karštas vanduo pabrangs. Be to, buvo teigiama, kad naujoji tvarka privaloma visų miestų daugiabučių gyventojams.
Energetikos ministerija primena, kad pagal nustatytą tvarką turi apsispręsti tik Vilniaus, Biržų, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šilutės, Plungės, Širvintų, Šakių ir Šilalės miestų gyventojai – tik tų daugiabučių gyventojai, kurie pageidauja apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai. Jei minėtų miestų gyventojai iki nustatyto termino, t. y. iki 2010 m. gegužės 1 d. neapsispręs arba nepasirinks kito apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, karštą vandenį privalės tiekti jų miesto šilumos įmonė. Ji bus juridiškai atsakinga už produkto (karšto vandens) kokybę, jo tiekimą ir apskaitą.
Likusių miestų daugiabučių namų gyventojams tai yra nebeaktualu, nes šiuo metu karštą vandenį jiems tiekia šilumos tiekėjas, todėl ir pasirinkti dar kartą jiems nebereikia, nebent gyventojai nuspręstų keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, rašoma ministerijos pranešime.
Kodėl monopolininkai priešinasi?
Išvardytų miestų šilumos tiekimo įmonės nėra suinteresuotos permainomis, nes dabar galiojanti atsiskaitymo tvarką esą yra palanki tik „šilumininkams“, bet ne vartotojams, t. y. daugiabučių namų gyventojai solidariai sumoka už visą į namą patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, neatsižvelgiant į faktinį konkretaus buto suvartojimą, teigia ministerija.
Anot ministerijos, tai reiškia, kad gyventojai moka už save, o per „gyvatuko“ mokestį – už kaimynų pavogtą ar nedeklaruotą karštą vandenį. Minėtų miestų gyventojai tokiu būdu už neapskaitytą šilumą (gyventojams paskirstytą per „gyvatuką“) per metus sumoka apie 33 milijonus litų. Taip vartotojai yra diskriminuojami, o monopolininkai nepatiria jokių nepatogumų, teigia ministerija.
Ministerija aiškina, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliosianti tvarką būtent tai ir draudžia, t. y. jei karšto vandens tiekėjas nesutvarkys apskaitos, su „dingusiu“ karštu vandeniu sunaudota šiluma negalės būti paskirstyta gyventojams, tai bus jau karšto vandens tiekėjo nuostolis. Todėl šilumos ir karšto vandens tiekėjas, siekdamas turėti kaip įmanoma mažesnius nuostolius, esą bus suinteresuotas daugiabučiame name palaikyti tvarkingai veikiančią bendrąją apskaitos sistemą: kontroliuoti gyventojų suvartoto vandens deklaravimą, tvarkyti karšto vandens apskaitą ir užtikrinti metrologiškai tikslius matavimus, ieškoti daugiabučio namo vidaus sistemose „nežinia kur dingusio“ vandens.
Be to, akcentuoja ministerija, karšto vandens tiekėjo mokestis už naujų skaitiklių priežiūrą yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis nei gyventojai dabar permoka už „gyvatuką“. Jis bus mokama tik tada, kai gyventojų butuose bus sumontuoti nauji skaitikliai.
