„Mes šiandien arba rytoj į Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą kreipsimės išsiaiškinti, ar nebuvo padarytas nusikaltimas“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė ministras Rokas Masiulis.
Ministras teigė, kad biokuras buvo pirktas iš susijusių bendrovių. „Vilniaus energija“ teigia, kad daugiausia jo perka iš bendrovės „Bionovus“.
„Mes šių metų pradžioje pastebėjome, kad „Vilniaus energija“ palyginus su gruodžio mėnesiu, sausį ir vasarį biokurą pirko pagrinde ne biokuro biržoje, o iš susijusių asmenų tiesioginėmis sutartimis, kas sąlygojo apie 40 proc. brangesnę biokuro savikainą. Tikėtina, kad tokiu būdu susijusiems asmenims atiteko pelnas, Vilniaus miesto gyventojai negalėjo gauti pigesnės šilumos“, - tikino R.Masiulis.
Jis aiškino, kad šiuo metu Vilniuje susidarė tokia situacija, kai biokuras, perkamas dvišalėmis sutartimis, kainuoja brangiau nei dujos.
„Dar vienas gąsdinantis faktas yra toks, kad kaina biokuro Vilniuje viršija kaip kuro jau net dujų kainą. Mūsų turimais duomenimis, buvo mokėta už biokurą apie 21 eurą už megavatvalandę, kai tuo tarpu „Lietuvos dujų tiekimo“ kaina yra 18-19 eurų už megavatvalandę. Tai matome, kad nors biokuras turi savo potencialą, Vilniuje tas potencialas nukeliavo į kažkieno kišenę, o ne vartotojų naudai“, - teigė energetikos ministras. Jis sakė apie tai informavęs premjerą Algirdą Butkevičių.
Anot R.Masiulio, „Vilniaus energija“ už biokurą permoka apie 290 tūkst. eurų per mėnesį.
Kainų komisijos vadovė Inga Žilienė teigė, kad jeigu „Vilniaus energija“ nepagrįs, kodėl pirko biokurą ne biržoje, o dvišaliais sandoriais, tuomet jai gali būti taikoma iki 10 proc. praėjusių metų pajamų dydžio bauda.
„Kai bus atliktas tyrimas, mes turėsime rezultatus jau gegužės mėnesį, ir jei nebus pagrįsta, tai bus taikomos ekonominės sankcijos iki 10 proc. nuo praėjusių metų pajamų ir šilumos kainos sumažinimas ateinančiam šildymo sezonui“, - spaudos konferencijoje sakė I.Žilienė.
Anot jos, „Vilniaus energija“ vidutiniškai už biokurą mokėjo 50 proc. daugiau nei rinkoje.
„Vilniaus energijos“ vidutinė biokuro kaina yra apie 50 proc. didesnė nei buvo galima įsigyti vidutiniškai biržoje. (...) Stebina tas faktas, kad „Vilniaus energijos“ dvišalių būdu nupirktas biokuras yra brangesnis 47 proc. gruodžio mėnesį, 50 proc. sausio mėnesį, o šių metų vasarį, kai buvo pirkta 100 proc. tiesioginių sandorių būdu - kaina buvo apie 45 proc. didesnė negu biržoje“, - aiškino komisijos vadovė.
Jos teigimu, Kainų komisija planuoja atlikti „Vilniaus energijos“ auditą.
„Šiuo metu atliekamos viešųjų pirkimų procedūros, auditas atliekamas už 2012-2014 metus, tai, manau, mes irgi pamatysime tam tikrus faktus, kodėl buvo perkama brangiau, galbūt pamatysime nepagrįstas sąnaudas“, - sakė I.Žilienė. Pernai iš 50 tiekimo įmonių privalomo 10 proc. biokuro biržoje neįsigijo 11 įmonių, o 17 įmonių iš viso nepirko biokuro per biržą. Jei bendrovės nepagrįs, kodėl biokuro per biržą nepirkta, jų taip pat laukia ekonominės sankcijos - 10 proc. bauda nuo praėjusių metų apyvartos.
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ laikinoji generalinė direktorė Daiva Garbaliauskaitė tikino, kad biržoje sutrikimų nebuvo, dėl kurių būtų buvę negalima įsigyti biokuro.
Vilniaus energijos atsakymas
Nukritus biokuro rinkos kainai, „Vilniaus energija“ šiuo metu vykdo įsigyjamo biokuro kainos perskaičiavimo procedūrą. „Dirbame pagal viešųjų pirkimų taisykles, todėl perskaičiavimo procedūros užtrunka. Biokuro tiekimo sutartyje numatytas kainos perskaičiavimas įvykus esminiam įvykiui. Vadovaudamiesi sutartimi, šiuo metu perskaičiuojame įsigyjamo biokuro kainą“, - sakė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Anot jo, biokuro pigimas sietinas su faktu, kad per biokuro biržą buvo platinamas iš Baltarusijos importuotas kuras, kurio pelenuose aptiktos radioaktyviosios medžiagos. „Šis faktas žinomas valstybės institucijoms. Kaip tik šiuo metu vyksta debatai dėl veiksmų, kurie leistų užkirsti kelią pavojingo kuro įvežimui į Lietuvą. Manytina, kad nutraukus nesaugaus kuro importą, biokuro rinkos kaina nusistovės“, - sakė L. Samuolis.
Jis pabrėžė, kad maksimali biokuro kaina, kuri gali būti įtraukta į šilumos tarifą, yra rinkos kaina, nustatoma VKEKK komisijos. „Jei įmonė biokurą perka brangiau nei rinkos kaina, tai neįtraukiama į šilumos kainą, o už brangesnį kurą sumoka ne vartotojai, o pati įmonė“, - teigė L. Samuolis. Anot jo, šilumos kainoje Vilniuje, kaip ir kituose dujas vartojančiuose miestuose, nuo kovo 1 dienos ėmė atsispindėti privalomai iš SGD terminalo perkamos dujos ir terminalo mokestis. „Tai – brangiausios dujos rinkoje, todėl jos šilumos kainą didino“, - sakė L. Samuolis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
