„Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų. Pirmosios dienomis, po laiškų skolininkams praeitą savaitę srautas padvigubėjo, o dabar tie srautai keturis kartus didesni.
„Sausio 30 dieną, užvakar, buvo beveik 312 tūkst. eurų įmokų. Šiuo metu, nuo gruodžio 1 dienos, iš viso surinkta 2,2 mln. eurų grynai PSD įmokų lėšų. Pirmoji porcija išieškojimų buvo gruodžio 13 d. , iš tų 2,2 mln. – 28,5 tūkst. eurų tik buvo išieškota. 2,18 mln. eurų buvo sumokėta savarankiškai. Tai absoliučiai didžioji dalis, apie 1 proc. tik sudaro išieškotos sumos.
Tai vėlgi „Sodra“ apie tai komunikuoti pradėjo pernai pavasarį. Matom, kad tol kol žmonėms pranešimo neišsiunti, kol nepamato sankcijų, nereagavo. Nenorime gąsdinti ir būti tie baisieji, bet buvo labai daug komunikacijos, intensyviai į užsienį orientavome savo komunikaciją. Žinoma, labai sunku ten žmones pasiekti, neskaito ten esančių naujienų portalų lietuviams. Tai lieka vienintelė galimybė imtis kažkokių sankcijų, akivaizdu, kad tas galimas išieškojimas veikia kaip prevencinė priemonė“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo R. Stalnionis.
„Sodros“ kol kas neapleidžia ir skambučių antplūdis. Žmonės vis dar kreipiasi. Jau yra gauta apie 17 tūkst. laiškų su dokumentais. Tarp jų yra ir tokių, kurie gavo pranešimus dėl skolos, ir tų, kurie suskubo susitvarkyti dokumentus dėl išvykimo dar nepriskaičiavus skolos.
„Tai dabar vyksta tos informacijos analizavimas. Iš tikrųjų procesas aktyviai vyksta ir yra tiek susimokėjusių labai daug. Jeigu jie pateikė dokumentus įrodančius, kad įmokas mokėjo kitoje šalyje, tai, be abejo, jokios sankcijos nebus taikomis.
Nespėjusiems yra galimybė pateikti prašymą, kad sankcijos nebūtų taikomos, nes iš Jungtinės Karalystės tam tikras formas bus galima gauti tik balandžio mėn., tai žmonės gali parašyti prašymą nukelti 4 mėn. sankcijas. Nes buvo paskaičiuota, kad toms procedūroms gauti dokumentus užsienio šalyse, reikia iki keturių mėnesių“, – sako R. Stalnionis.
Emigrantai piktinasi, kad institucijos nebendradarbiauja
Naujienų portalui tv3.lt pranešus apie „Sodros“ skolininkus bei priverstinį lėšų išieškojimą, sulaukta daugybė skaitytojų komentarų ir laiškų. Dauguma jų piktinosi, kad prieš išvykdami susitvarkė dokumentus su Registrų centru ar Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), tačiau šios institucijos nesugebėjo pateikti tikslingos informacijos „Sodrai“.
Kiti išreiškė nusivylimą, kad priklausome Europos Sąjungai, bet Lietuva nesugeba iš kitų šalių surinkti informacijos apie savo piliečius. Taip Lietuvą skaitytojai prilygino net Afrikos šalims, mat tarp kitų ES valstybių komunikacija vyksta.
R. Stalnionis patikino, kad išvykstantieji gali deklaruoti ir VMI, ir Registrų centrui visą informaciją. Bendradarbiavimas tarp šių institucijų tikrai yra, tačiau patys gyventojai galėjo neteisingai interpretuoti pateikiamus dokumentus.
„Esame iš VMI gavę visus duomenis, kadangi iki 2016 m. sausio 1 d. tų savarankiškai mokančių PSD įmokas administravimu užsiėmė VMI, užpernai visus duomenis jie perdavė mums. Galų gale reikia analizuoti kiekvieną atvejį, tai daroma. Jei žmogus deklaravęs išvykimą, tačiau dėl kažkokių priežasčių vis tiek priskiriamas prie PSD draudimo asmenų. Reikia žiūrėti individualiai, nes tų priežasčių gali būti skirtingų.
Jei žmogus labai seniai išvykęs, tai gali būti ne dėl to, kad institucijos nebendradarbiauja, bet gal tais laikais, kai buvo popierinės išvykimo deklaracijos ir ne visur centralizuotos duomenų bazės buvo, tad duomenys nepasiekė. Bet kiek aš kalbėjausi su mūsų kolegomis, tikrai nėra masinis reiškinys.
Kalbantis su tais žmonėmis iš patirties aišku, kad elementariausiai žmonės ne taip interpretuoja išvykimo deklaravimą. Jie išsiregistruoja iš savo gyvenamosios vietos, bet išvykimo jie nedeklaruoja ir, tada sako, va aš deklaravau. Ne jūs nedeklaravote.
Arba deklaruoja gyvenamąją vietą užsienyje. Užsienio šalys mums nepraneša. Nebūna taip, nes žmonės nuvažiavę nepasako mes lietuviai, atiduokite Lietuvai tą informaciją apie mus. Nėra taip. Žmogus darydamas tokį svarbų žingsnį savo gyvenime turi bent jau pasidomėti, ką turi padaryti, kokios prievolės jam priklauso, nes įstatymas deklaruoti gyvenamąją vietą ne pernai ir ne užpernai išleistas“, – komentavo „Sodros“ atstovas R. Stalnionis.
Tikėtina, kad žmonėms pradėjus masiškai pateikinėti dokumentus apie išvykimą, koreguosis ir Lietuvos emigracijos statistika. Dalis išvykusiųjų be deklaracijų pasimatys iš dokumentų apie savo darbą ir mokesčius užsienio šalyse.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praeitą savaitę „Sodra“ pranešė, jog 20 tūkstančių asmenų vėluoja 11–12 mėnesių susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Ši skola – 5,7 milijonai eurų – vasario pradžioje bus išieškota priverstiniu būdu, jei skolininkai jos nepadengs iki sausio 31 dienos.
Tiesa, įsiskolinusiųjų skaičius augs, nes sankcija netrukus bus pritaikyta ir tiems, kurie turi didesnes nei 1 mėnesio skolas.
„Net jei žmogus šiuo metu gyvena ir dirba ne Lietuvoje, tačiau apie tai nepateikė jokios informacijos „Sodrai“, Gyventojų registrui ar Valstybinei mokesčių inspekcija, įmokos jam yra skaičiuojamos, o laiku nesumokėtos – išieškomos priverstine tvarka. Ši sankcija netrukus bus pritaikyta ir visoms didesnėms nei 1 mėnesio skoloms“, – praeitą savaitę išplatintame pranešime cituojamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
„Sodra“ primena, kad darbo santykių neturintys, jokios ekonominės veiklos nevykdantys ir valstybės lėšomis nedrausti asmenys kas mėnesį privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Jos sudaro 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos; šiuo metu galiojanti mėnesio įmoka yra 34,20 Eur.
