Ekspertai teigia, kad emigrantų perlaidos praranda populiarumą dėl gerėjančios finansinės situacijos Lietuvoje.
Emigrantų perlaidų kiekis krenta
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžė, kad perlaidų kiekis priklauso nuo lėšų poreikio, padidėjus gyventojų pajamoms jiems perlaidų yra siunčiama mažiau.
„Emigrantų siunčiamų perlaidų mažėjimo priežastis iš dalies gali būti mažesnis poreikis. Bendros Lietuvių pajamos auga, pagalba iš užsienio tampa vis mažiau svarbi“, – aiškino V. Šimkus.
Jis pastebėjo, kad perlaidų galėjo sumažėti ir dėl pandemijos – padaugėjus suvaržymų finansinių sunkumų galėjo kilti ir patiems emigrantams.
„Tam tikras pandemijos poveikis perlaidoms ko gero buvo. Vis tik ekonomikos šokas buvo didelis, nemaža dalis emigrantų dirba mažiau kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose, kurios buvo labiau paveiktos suvaržymų. Tikėtina, kad emigrantai turėjo mažiau galybių pervesti pinigų į Lietuvą“, – kalbėjo vyresnysis ekonomistas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Mantas Vilniškis taip pat pabrėžė, kad perlaidų skaičius sumažėjo.
„Per pirmus tris šių metų ketvirčius ne rezidentų asmeniniai pervedimai į šalį, palyginus su praėjusiais metais sumažėjo. Asmeniniai pervedimai į šalį nuo 2015 metų, palyginus su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo ir nuo tada išliko stabilūs iki pat pandemijos pradžios. Ne rezidentų pervedimai į Lietuvą, kas pusmetį, 2015–2019 metų laikotarpiu sudarė 557 mln. eurų“, – kalbėjo M. Vilniškis.
Jo teigimu, asmeninių pervedimų skaičius pandemijos pradžioje ženkliai krito ir tęsėsi visais praėjusiais metais – asmeninių pervedimų skaičius buvo vienuolika procentų mažesnis.
„Pandemijos metu asmeniniai pervedimai į Lietuvą nukrito į gerokai mažesnį lygį. Šis mažėjimas tęsėsi ir 2021 metais. Pirmųjų trijų ketvirčių asmeniniai pervedimai į Lietuvą sudarė 453 mln. eurų arba 58 mln. eurų (11 proc.) mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais“, – pasakojo M. Vilniškis.
Perlaidų mažiau, nes emigrantai grįžo namo
V. Šimkus teigė, kad informacijos apie reikmes, kurioms skiriamos perlaidos, nėra, tačiau dažniausiai emigrantai siunčia pinigus artimiesiems.
„Ko gero, dažniausiai pinigai siunčiami finansiškai paremti tėvus ir vaikus. Pinigai gali būti pervedami iš užsienio, reemigruojant ar siekiant įsigyti turto Lietuvoje“, – komentavo V. Šimkus.
Dėl perlaidų kiekio kitimo taip pat yra atsakingi į Lietuvą grįžtantys emigrantai – pandemijos metu nemaža dalis Lietuvos piliečių sugrįžo į Lietuvą.
„Pagal asmeninius pervedimus svarbiausiose ES šalyse EBPO numato spartėjantį ekonominį augimą, tačiau Rusijoje ir JAV tikimasi mažesnio ekonominio augimo. Šie priešingi poveikiai turėtų vienas kitą atsverti, tad asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą stipriai nesikeis. Kitas svarbus veiksnys, tai į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Iki pandemijos emigracijos statistikoje buvo matomas padidėjęs sugrįžtančių Lietuvos piliečių gyvenančių užsienyje srautas“, – pabrėžė ekonomistas.
M. Vilniškio teigimu, pandemija privertė žmones grįžti į namus, todėl perlaidų skaičius sumažėjo, šiais metais jis taip pat neturėtų atsistatyti į priešpandeminį lygį.
„Tikėtina, kad pandemijos metu, dėl susidariusios situacijos, studentai arba Lietuvos piliečiai gyvenantys užsienyje laikinai grįžo į šalį. Keliavimo apribojimai, bei galimi ribojimai 2022 metais dėl naujų viruso atmainų leidžia prognozuoti, kad šis asmeninių pervedimų nukritimas į žemesnį lygį išliks iki pandemijos pabaigos, tad atsigavimo į priešpandeminį lygį 2022 metais tikėtis nereikėtų“, – komentavo M. Vilniškis.
Ekonomisto teigimu, daugiausia perlaidų atkeliauja iš didžiųjų pasaulio šalių, didžioji dalis yra pervedama iš Didžiosios Britanijos, Rusijos ir JAV.
„2021 metų pirmąjį pusmetį daugiausiai krito asmeniniai pervedimai iš JAV, Rusijos ir Ukrainos. Iki pandemijos pradžios didžiausias asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą atkeliaudavo iš JAV, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Norvegijos. 2020 metais pagal pervedamų pinigų dalį į viršų šoktelėjo Ukraina. 2021 m. pirmąjį pusmetį ši šalis taip pat pateko tarp pagrindinių penkių šalių pagal ne rezidentų asmeninius pervedimus į Lietuvą. Pirmąjį šių metų pusmetį didžiausia dalis asmeninių pervedimų į Lietuvą buvo iš trijų šalių: JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos“, – pasakojo M. Vilniškis.
Jo duomenimis, sumažėjo ne tik asmeninių pervedimų skaičius, emigrantai perlaidomis siuntė ir mažesnes sumas – sumažėjimas siekė 13 mln. eurų.
„Asmeniniai pervedimai iš Lietuvos 2021 metais taip pat sumažėjo. Rezidentų asmeniniai pervedimai į užsienį nuo 2015 m. buvo stabilūs, o pandemijos metu nukrito į gerokai žemesnį lygį, šis mažėjimas tęsėsi ir 2021 m. Per pirmus tris ketvirčius Lietuvos rezidentai į užsienį pervedė 166 mln. eurų. Palyginus su praėjusiais metais ši suma sumažėjo 13 mln. eurų arba 7 proc.“ – teigė ekonomistas.
Per praėjusius metus keitėsi perlaidas gaunančių šalių sąrašas, jų daugiau išsiųsta į Baltarusiją.
„Didžioji dalis asmeninių pervedimų iš Lietuvos 2019 metais buvo pervesta į Ukrainą, Rusiją ir Didžiąją Britaniją. 2021 metais šiame šalių trejetuke Didžiąją Britaniją pakeitė Baltarusija. Palyginus su praėjusių metų atitinkamų laikotarpių asmeniniai pervedimai į Ukrainą sumažėjo, o Baltarusiją – išaugo“, – užbaigė M. Vilkiškis.
Perlaidos tampa nebepopuliarios
V. Šimkus kalbėjo, kad augant ekonomikai perlaidų stabilumo galima sulaukti netrukus – jau dabar perlaidų skaičius mažėja, jis gali tapti ir neigiamas.
„Augant Lietuvos ekonomikai perlaidų reikšmė bus vis mažesnė. Jau dabar tos sumos nebėra labai svarbios. Tikėtina, kad per šį dešimtmetį, augant imigrantų skaičiui Lietuvoje perlaidų srautas gali tapti ir neigiamas“, – komentavo V. Šimkus.
Ekonomistas prognozuoja, kad pervedimų srautas išliks žemas, o kitais metais gali ir dar labiau sumažėti, jis išliks panašus, koks buvo pandemijos metu.
„Asmeniniai pervedimai į Lietuvą ir toliau išliks žemesniame lygyje. Šiuo metu labiausiai tikėtina, kad dėl santykinai mažesnio ekonomikos susitraukimo pandemijos metu Lietuvoje, nei daugumoje pasaulio šalių, asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą išliks žemesniame lygyje. Jis turėtų būti panašus, kaip pandemijos metu. 2021 m. galima tikėtis, kad asmeninių pervedimų srautas į šalį, palyginus su praėjusiais metais, sumažės apie 8 proc., o iš šalies apie 5 proc.“, – kalbėjo M. Vilniškis.
Jis pabrėžė, kad greitos perlaidų stabilizacijos nereiktų tikėtis, tačiau žadamas mažesnis augimas – šalyse, kuriose ekonomika augo lėčiau, augimas dar gali būti žymus.
„Iki visiško pandemijos suvaldymo nereikėtų tikėtis asmeninių pervedimų į Lietuvą grįžimo iki 2019 m. lygio. Asmeniniai ne rezidentų pervedimai į Lietuva yra stipriai priklausomi nuo skirtumo tarp ekonominės situacijos Lietuvoje ir šalyse, iš kurių pervedama didžioji dalis pervedamų lėšų. Lietuvos ekonominis augimas 2022 m. bus šiek tiek mažesnis nei 2021, o šalyse, kuriose ekonomikos augimas 2021 metais buvo lėtesnis, numatomas spartėjantis augimas“, – užsiminė M. Vilkiškis.
Galvojam emigruoti viel nesugryztant
Trečio karto nebus
Mokesčių ir maisto kainos kosmines o bus dar blogiau
