Valstybės vadovai, ūkininkai ir perdirbėjai mėgina tartis, kokių priemonių imtis ir kokiais būdais paremti nuo Rusijos sankcijų kenčiančiam žemės ūkio, maisto perdirbimo sektoriams. Tačiau kol kas nesiseka rasti visoms pusėms tinkančio sutarimo: ūkininkai skaičiuoja daug didesnius nuostolius, nei skelbia Žemės ūkio ministerija, pieno perdirbėjai tvirtina, kad pieno supirkimo kainos nemažino tiek, kiek skelbia valstybės institucijos.
Žemdirbiai skundžiasi gana smarkiai smukusiomis pieno supirkimo kainomis. Perdirbėjai tikina, kad daugiau mokėti negali, nes staiga prarado pelningiausią Rusijos rinką. Be to, kainų kritimas nebuvo toks, koks skelbiama. Sutariama tik dėl vieno – modernius pieno ūkius reikia išsaugoti, rašo „Verslo žinios“.
Dalį užsienio rinkų pieno perdirbėjai vertina skeptiškai, nes vien Kinijoje sukaupta 400 tūkst. tonų pieno miltų ir, kol šio kiekio vietos rinka nesuvartos, aktyvesnės prekybos laukti neverta.
