Pasaulyje paplitusios elitinės organizacijos įleido šaknis ir Lietuvoje. Ką mes žinome apie šių organizacijų papročius, narius ir galų gale – šių organizacijų įtaką mums patiems?
„Ekonomika.lt“ iš arti pažvelgia į vienus iš svarbiausių ir įdomiausių Lietuvos uždarų klubų gyvenimą.
Negailėdamas geros nuotaikos žurnalistas ir įvaizdžio svetainės www.elegancija.eu autorius Giedrius Drukteinis sako, kad slaptų organizacijų, klubų mintis labai paprasta – nuo pat seniausių laikų vyrai norėjo ištrūkti iš namų.
„Galima pagal Froidą, ar kaip nori į tai žiūrėti. Slapti pasisveikinimai, simboliai vyrus priverčia pasijausti rimtos chebros dalimi. Kiek tie simboliai turi prasmės šiandien – nežinau. Daugelis jų atsirado prieš kelis tūkstančius metų, informacinė visuomenė tada buvo visai kitokia."
Okupacijos metu prislopinta klubų veikla ypač atgijo per pastaruosius dvidešimt metų.
„Klubų atsiradimą galima sieti su elito, aukštesnių klasių atsiradimu. Po Kovo 11-osios naujo tipo verslininkai sudarė visas prielaidas tokiems klubams kurtis. Tačiau kiek daug madingų jų buvo, tiek daug ir mirė, – sako G. Drukteinis. – Štai klubo narys buvo koks „Litpoliinter“, „Sekundės“ banko atstovas, tačiau įmonės sprogo ir vakardienos herojai tapo atstumtaisiais. Todėl mano susidomėjimas klubais ties 2000 metais ir baigėsi – nebeaišku, ką kas kur veikia. Iki 1918 metų garbės supratimas buvo kitoks.“
Anot Giedriaus Drukteinio, būti klubo nariu – visada labai brangu: „Labdaros projektai brangūs, statusą palaikyti taip pat brangu. Tačiau žmonės dažnai į klubus žiūri kaip į galimybę įgyti naujų pažinčių, savo alma mater suformuoti. Štai Anglijoje daugelis teisėtvarkos atstovų priklauso masonams, o masonų ložės įstatai keliami aukščiau įstatymo.“
Kaip teigia G. Drukteinis, nežinojimas gimdo baimę, tad natūralu, kad visuomenė prisigalvoja nebūtų dalykų.
„Ten gal nieko mistiška – konjakas, cigaras, pokalbis apie politiką ir viskas. Klubas tiesiog užsiima šviečiamąja veikla“, – teigia žurnalistas.
Biblija, durklas, kaukolė
Lietuvoje nėra stabilios dinastijos, teigia G. Druktenis, ir daugelis narystę klubuose pradeda nuo savęs. Tad natūralu, kad daugelis tradicijų tik nusistovi.
„Teko girdėti, kad masonai renkasi renovuotuose dvaruose, – pasakoja G. Drukteinis. – Jie tinkamai ruošiasi ritualams, tai užtrunka. Dekoruoja salę, padengia stalą, padeda Bibliją, durklas ant jo ir kaukolė turi būti. Kokia prasmė? Abejoju, ar kiekvienas Lietuvos masonų ložės narys supranta, nes kai pats ritualas buvo sugalvotas, informacinė visuomenė buvo kitokia. Daugelis organizacijų, tarp jų ir skautai, turi savo ritualus.“
Nesiviešina dėl priesaikos
„Visiems atrodo, kad mes čia slaptus sąmokslus rengiame, – sako Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios ložės narys Šarūnas Davainis. – Tai vidaus sudvasinimas, negali to daryti viduryje Katedros aikštės. Todėl mes tai darome draugų rate ir ritualų neviešiname.“
Š. Davainis masonus apibūdina kaip žmonių organizaciją, kuri siekia savo vidaus, dvasios tobulinimo. „Mes dirbame su baltomis pirštinėmis, tauriname save, tampame dvasiškai geresni, – teigia Š. Davainis. – Masonai stato humaniškumo šventovę. Mes nesiekiame parodyti, kokie esame geri. Bet Amerikoje masonus žmonės palaiko ir gerbia. Čia nepasiekėme tokių aukštumų, esame žemesnio lygio.“
Aplanko namus
Neretai organizacija apibūdinama kaip norinti užvaldyti pasaulį. Paslaptis, gaubianti masonus, – anot Š. Davainio, iš senovės atėjusi tradicija, kuri gimė dar 16 šimtmetyje.
„Priimame ne visus, „ieškantysis brolis“ turi mus susirasti ar per internetą, ar per draugus, – aiškina Š. Davainis. – Tada į jį pažiūrime iš kitos pusės. Aplankome jo namus, pažiūrime, koks tas žmogus gyvenime. Taip pat reikia dviejų rekomendacijų. Pagal mūsų konstituciją ložės nariu gali tapti bet kas nepriklausomai nuo profesijos, rasės. Ir pajamos nėra svarbu – apie biznį nekalbame. Pinigai, politika – šie dalykai veda į nesantaiką ir mes jų vengiame.“
Džinsams – „ne“
Kas mėnesį susitinkantys 1995 metais Lietuvoje įkurtos organizacijos nariai ilgai neturėjo nuolatinės buveinės, o tai būdinga seniai veikiančioms masonų ložėms. Ir privačiuose namuose, ir viešose įstaigose susirinkę masonai visada laikosi simbolinių tradicijų.
„Simbolių turime daug: raidė G, piktograma, mėlyna spalva, mėlynos spalvos prijuostės, baltas kaklaraištis, į susitikimus negalima ateiti su džinsais ar sportiniais batais, – vardija Š. Davainis. – Turi atrodyti rimtai ir tvarkingai, juk per susitikimus kalbama apie dvasinius dalykus.“
Reikia įrodymų
Narystė kitoje organizacijoje – Lietuvos bajorų karališkojoje sąjungoje (LBKS) – išskirtinė tuo, kad reikia istorinių aplinkybių. „Nariu gali tapti tik tie, kurie gali įrodyti, kad mamos ar tėvo pusės protėvių giminė turėjo bajorų titulą“, – sako LBKS vadas Jonas Ragauskas.
Bajorystės aktų pripažinimo įteikimo ceremonija anksčiau dažnai vykdavo Trakų pilyje. „Aš ir dar kiti nariai esame gavę aktus Žalgirio mūšio lauke, – pasakoja J. Ragauskas. – Pernai nuvežėme Vytauto biustą į Žalgirio lauką šalia Jogailos. Dabar jau du lietuviai ten pasitinka atvykstančiuosius. Vilniaus krašte ceremonija dažnai vyksta Lietuvos kariuomenės įgulos šv. Ignoto bažnyčioje, nes bajorai buvo valdovo kariai. Per ceremoniją žmogus yra liečiamas kardu, skaitomas specialiai ta proga sukurtas tekstas ir įteikiamas bajorystės pripažinimo aktas, pasirašytas keturių pareigūnų.“
Šventėje dažniausiai laikomos katalikiškos mišios, įteikiamas ir ženkliukas. Senatoriai nešioja ženkliuką su ąžuolo lapais ir mėlynas kaklajuostes su bajorų sąjungos herbu.
1994 metais atkurta sąjunga skatina žmones pažinti šalies istoriją per savo šeimą, protėvius.
„Mes neteikiame bajoro titulų, norint tapti sąjungos nariu reikia dokumentų. Mes tik paliudijame, kad žmogus yra bajorų giminės ainis“, – aiškina J. Ragauskas.
Priklauso elitas
Pasaulinės organizacijos „Rotary“, kuri egzistuoja jau 105 metus ir Lietuvoje vienija 1 280 narių, klubo komiteto pirmininkas Juozas Šarkus sako, kad rotarininkų pagrindinis tikslas – tarnystė visuomenei. Pavyzdžiui, šiuo metu organizacija už asmenines surinktas lėšas – 1,8 mln. litų – atlieka tuberkuliozės gydymo projektą.
Tačiau į klubą patekti gerais darbais pasaulį pagražinti sumanę gali ne visi.
„Nariai tam tikra prasme yra elitas, – tvirtina J. Šarkus. – Į klubą priimami tik tie, kurie yra savo srities lyderiai. Nesvarbu, ar menininkai, ar gydytojai, ar verslininkai. Tai žmonės, kurie laikosi aukštų etikos standartų. Net ir, pavyzdžiui, skaityti paskaitų patenka tik kviestiniai žmonės. O norint tapti nariu reikia ne tik kvietimo, bet ir rekomendacijos iš klubo nario.“
Nieko slapta
Vilniaus „Rotary“ klubo nariai turi specialius kaklaraiščius ir kojines su klubo simbolika. „Nieko slapta pas mus nėra, – teigia J. Šarkus. – Turime skambutį, kuris skelbia posėdžio pradžią arba pabaigą, garbės knygą, kurioje pasirašo ypatingi klubo svečiai. Narys, jei pažeidžia etiką, susikompromituoja, dažniausiai susipratęs iš klubo veiklos pasitraukia pats arba yra pašalinamas.“
Kitos aktyviai veikiančios organizacijos Lietuvoje:
1.Klubai „Lion“
2.UAB Europos verslo klubai
3.Vilniaus klubas
4.Jotvingių kryžiaus riterių ordinas
5.Vadovų klubas
6.Profesinės saviugdos klubai
7.Lietuvos skautų sąjunga
8.Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
9.„IDW Esperanza Resort“
Faktai:
1.Per metus narystė klube „Rotary“ kainuoja apie 1 000 litų.
2.Lietuvoje veikia 44 klubai „Rotary“.
3.Lietuvoje masonų ložėje yra 50 narių.
4.Į tradicinę masonų ložę moterų narių nepriimama.
5.Lietuvos bajorų karališkojoje sąjungoje (LBKS) yra 3 500 legitimuotų ir apie 1 800 aktyvių narių.
6.LBKS svarbiausios šventės – Liepos 6-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena.
7.Aukštakulniai bateliai, šilkinės kojinės buvo kurta vyrams.
Nuomonės:
Žurnalistas ir įvaizdžio svetainės www.elegancija.eu autorius Giedrius Drukteinis:
Visi klubai buvo įkurti, kai nebuvo kitų pramogų: nei interneto, televizoriaus, kelionių aplink pasaulį. Ten galėjai numarinti nuobodulį ir sužinoti apie naujausias ginklų, arklių, drabužių ar kitokias madas.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Jonas Ragauskas:
Šiuolaikiniai bajorai turi tik vieną privilegiją – atsakomybę Lietuvai. Pagrindinė sąjungos prasmė – atsakyti už savo šalį. Bajorystės luomas buvo suformuotas Lietuvoje dar Vytauto laikais ir vėliau bajorai tapo šalies gynėjais. Tai buvo pilietinės visuomenės užuomazga.
Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios ložės narys Šarūnas Davainis:
Daug ir kitų žmonių laiko savo veiklą paslaptyje. Tik masonai kažkodėl yra krislas akyje. Neviešiname narių, nes tai parašyta mūsų priesaikoje. Gal kitiems tai gali pakenkti karjerai ir panašiai.
